Perskaitę šią eiliuotą apysaką sužinosite, dėl ko susipyko Labanoro girios „taikūnai“ ir „plėšrūnai“, o pelėda Mintrė paskelbė mūšį. Pralaimėjusiems tektų palikti girią.

Taikūnai, suprasdami, kad neturi grėsmingo ir tvirto vado, įkalba vadovauti kariaunai seną vienišą stumbrą Barzdžių. Plėšrūnai taip pat nesnaudžia – jie pasitelkia pagalbon niekadėją lokį Timofėjų...

Perskaitę šią eiliuotą apysaką sužinosite, dėl ko susipyko Labanoro girios „taikūnai“ ir „plėšrūnai“, o pelėda Mintrė paskelbė mūšį. Pralaimėjusiems tektų palikti girią.

Taikūnai, suprasdami, kad neturi grėsmingo ir tvirto vado, įkalba vadovauti kariaunai seną vienišą stumbrą Barzdžių. Plėšrūnai taip pat nesnaudžia – jie pasitelkia pagalbon niekadėją lokį Timofėjų – prašalaitį iš rytų, retkarčiais užklysdavusį į Labanorą.

Abi pusės turi tik kelias dienas pasirengti mūšiui, kuris turi įvykti pelėdai subaubus, kai tik nušvies pirmas saulės spindulys.

Mūšis pasibaigia netikėtai – abi pusės nelauktai sužino, kad dėl visų negandų girioje pirmiausia kalti...

Ne, nesakysiu – patys perskaitykite ir pamatysite. Perskaitę susipažinsite ir su Lietuvoje gyvenančiais ar net išnykusiais žinduoliais, paukščiais, kai kuriais ropliais, žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais, net krembliais ir budėmis.

Sužinosite daug naujų (o gal primirštų?) žodžių ir suprasite, kodėl reikia saugoti ir tausoti gamtą.