Slouna, Ardė ir Greisė jau daug metų dirba bendrovėje „Truviv“. Tipiškos karjeros moterys karštligiškai bando suderinti darbą, motinystę, žmonų ir draugių vaidmenis. Daro dviejų valandų pertrauką, kad suguldytų nakčiai vaikus, vietoj pietų lieja prakaitą sporto salėje ir užmiega nešiojamiesiems kompiuteriams svilinant šlaunis. Yra kompetentingos, bet vis dar per menkai...

Slouna, Ardė ir Greisė jau daug metų dirba bendrovėje „Truviv“. Tipiškos karjeros moterys karštligiškai bando suderinti darbą, motinystę, žmonų ir draugių vaidmenis. Daro dviejų valandų pertrauką, kad suguldytų nakčiai vaikus, vietoj pietų lieja prakaitą sporto salėje ir užmiega nešiojamiesiems kompiuteriams svilinant šlaunis. Yra kompetentingos, bet vis dar per menkai vertinamos.

Netikėta bendrovės vadovo mirtis atveria galimybę šį postą užimti tiesioginiam jų viršininkui Eimzui Garetui. Kiekvienos santykiai su Eimzu skirtingi, tačiau nuomonė apie jo paaukštinimą vienoda. Jis – niekingas priekabiautojas.

Daugybę metų moteris gelbėjo kuždesių tinklas. Jos perduodavo vienos kitoms močiučių patarimus, kaip palengvinti mėnesinių skausmus, įspėdavo vienos kitas nepalikti gėrimo be priežiūros, neatidaryti durų nepažįstamiems, nelikti su jais toje pačioje patalpoje. Viena kitai pažymėdavo minas ir paragindavo jas apeiti, kad nė viena nesprogtų. Jas saugojo ne tik įspėjimai, bet ir gebėjimas laikyti tuos įspėjimus paslaptyje.