Akademinei ir plačiajai visuomenei pristatoma Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojo doc. dr. Mariaus Ščavinsko mokslo monografija, skirta senovės lietuvių (kontekstuose – baltų) pagonybės vaizdiniui, konstruotam Viduramžiais filosofiniuose, teologiniuose, hagiografiniuose, kanonų teisės, Viduramžių kronikose ir kituose istoriniuose šaltiniuose,...

Akademinei ir plačiajai visuomenei pristatoma Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojo doc. dr. Mariaus Ščavinsko mokslo monografija, skirta senovės lietuvių (kontekstuose – baltų) pagonybės vaizdiniui, konstruotam Viduramžiais filosofiniuose, teologiniuose, hagiografiniuose, kanonų teisės, Viduramžių kronikose ir kituose istoriniuose šaltiniuose, pažinti.

Monografijoje nagrinėjami šie su pagonybės samprata (dialektika) susiję elementai, aptinkami Viduramžių rašytiniuose šaltiniuose:

• Pagonybė kaip gamtos objektų ir reiškinių garbinimas.


• Pagonybė kaip stabmeldystės ir netikrų dievų vaizdavimas.


• „Nujaučiamo“ Dievo siejimas su pagonybe.


• Pagoniški karo ritualai.


• Pagonybė kaip nuodėmės ir netikėjimo samprata.


• Su pagonybe siejamos emocijos.

Šalia lietuvių pagonybės sampratos Viduramžiais, lietuvių pagonybės vaizdinio, jo elementų ir pagonybės pateikimo / komponavimo proceso įžvelgiama dar viena minties gija – krikščioniško ir pagoniško mąstymo skirtumai Viduramžių autorių akimis.

Tai knyga, leisianti suprasti, kaip buvo konstruojamas lietuvių pagonybės vaizdinys, kaip jis kito Viduramžiais (iš dalies – ir Renesanso epochoje) ir su kokiu viduramžišku pagonybės įsivaizdavimu susiduria šiuolaikinis tyrinėtojas. Tai antroji serijos „Kristus prieš Belialą“ knyga (pirmoji skirta senovės lietuvių anapusinio pasaulio vaizdavimui Viduramžių ir vėlesnių laikų sakytinės istorijos šaltiniuose).