Ar gali įsivaizduoti pasaulį, kuriame paskutinė žmogžudystė įvyko daugiau nei prieš 3000 metų? Pasaulį, kuriame žmonės neįsivaizduoja, kad galima nuskriausti kitą žmogų.. pasaulį, kuriame nėra melo ir blogio.....

Ar gali įsivaizduoti pasaulį, kuriame paskutinė žmogžudystė įvyko daugiau nei prieš 3000 metų? Pasaulį, kuriame žmonės neįsivaizduoja, kad galima nuskriausti kitą žmogų.. pasaulį, kuriame nėra melo ir blogio.. pasaulį, kuriame žmonės myli ir saugo gamtą. Nuostabus pasaulis, kuriame vaikus bara, ne dėl to, kad užsibuvus iki vėlumos jiems gali iškilti grėsmė, o paprasčiausiai, kad reikia žinoti laiką, kada žaisti, o kada ilsėtis. Tai nuostabus pasaulis, kur kiekvienas gali išnaudoti visas savo galimybes ir būtinai sulauks pagalbos bei paramą tiek draugų, tiek artimųjų. Pasaulis, kuriame nėra ligų, o žmonės gyvena daugiau nei tūkstantį metų.. tikra utopija.. asmeniškai aš tokio pasaulio tikrai neįsivaizduoju, tačiau ši knyga ne apie mano vaizduotę, o apie meistrą kristalų augintoją Alvanderą. Jam vos 14 metų, ir turi seserį dvynę - Feolą, kuri yra nepakartojama biologijos srityje.

Viskas tobula, tačiau bėda tame, kad šitokį progresą lėmė barjeras, kuris atsirado daugybę metų atgal, kai vyko karas tarp žemiečių imperijos ir kitos rasės.. žemiečiai pralaimėjo karą, ir priešai sukūrę barjerą, kuris apgaubė mūsų saulės sistemos dalį - saulę, žemę ir dar kelias planetas, kuriose jau gyvena žmonės. Šis barjeras privertė smarkiai susimąstyti ir priimti tam tikrus sprendimus. Vienas iš jų, kad žmonės gali gimdyti tik kartą per 300 metų penkių metų laikotarpyje.. kitu atveju visiems paprasčiausiai neužtektų vietos. Vienas iš liūdnesnių momentų yra tas, jog jie nemato žvaigždžių.. kaip tai turėtų būti keista.. tai štai jaunasis kristalų meistras nusprendžia įveikti barjerą, tačiau jo naivus protas nesuvokia tokio dalyko, kad anapus gali tykoti vis tas pats pavojus, kurio dėka jie visi atsidūrė izoliacijoje. Alvanderiui teks labai pasistengti ir daug atiduoti dėl savo svajonės. Žinoma, šalia visada bus jo kandžioji sesuo.

Tai yra pirmoji Alvanderio knygų serijos dalis. Nors knyga yra labiau skirta paaugliams, tačiau ji turėtų patikti ir mokslinę fantastiką mėgstantiems suaugusiems. Taip, sunku patikėti tokia utopija, sunku įsivaizduoti, kad toks pasaulis gali būti realus, tačiau tas naivumas ir užsispyrimas įkvepia siekti didesnių tikslų. Tai yra išskirtinis Sergejaus Sadovo bruožas, kad jis nerašo vien tik dėl rašymo, bet būtent bando daug ką pasakyti.. iš pirmo žvilgsnio knyga tikrai gali priminti tiesiog eilinę vaikišką pasaką, tačiau įsigilinus galima aptikti gyvenimo prasmės ieškojimo pėdsakus. Paulo Coelho reiktų slėptis po pernykščiais lapais.