Gyvenimas teka per mus beveik nepastebimas, kaip upės vanduo – ir tyras, ir drumzlinas, o kartais nukrečia lyg elektros srovė. Taip patiriame pasaulį. Reikia dažniau stabtelėti, kad geriau jį išgirstume, pažintume, susidraugautume. Kad pastebėtume jame tai, kas svarbu ar svarbiausia. Tik stabtelėti, kad pažvelgume į save kitokius, kitaip. Kraujas yra gyvas, ir vanduo, ir žemė, ir žolė yra gyvi....

Gyvenimas teka per mus beveik nepastebimas, kaip upės vanduo – ir tyras, ir drumzlinas, o kartais nukrečia lyg elektros srovė. Taip patiriame pasaulį. Reikia dažniau stabtelėti, kad geriau jį išgirstume, pažintume, susidraugautume. Kad pastebėtume jame tai, kas svarbu ar svarbiausia. Tik stabtelėti, kad pažvelgume į save kitokius, kitaip. Kraujas yra gyvas, ir vanduo, ir žemė, ir žolė yra gyvi. Ir mes.

Virginija Jasukaitytė

***

Virginija Jasukaitytė baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1980 m. dirbo Lietuvos knygų rūmuose, vėliau – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

„Kraujas gyvas“ – penktoji rašytojos knyga. 2021 m. išleido autobiografinės eseistikos knygą „Gyvenimas yra laimė“, 2022 m. – romaną „Saragosos vartai“, 2024 m. pasirodė rašytojos trys sakmės apie meilę „Liepų mergaitė“, 2025 m. – apsakymų knyga „Žalčio gundymas“.