Knyga „Kosminis choras“ lydi to paties pavadinimo parodą ir kviečia skaitytoją į gilų, daugiaplanį peizažo reikšmės tyrimą sakraliniame mene. XVI a. technologiniai pasiekimai, besikeičiančios pamaldumo formos ir geografiniai atradimai keitė pasaulio suvokimą. Žemė staigiai išsiplėtė, atradus Naująjį pasaulį, o dangus tapo nebepažįstamas, Kopernikui pasiūlius naują Visatos modelį....

Knyga „Kosminis choras“ lydi to paties pavadinimo parodą ir kviečia skaitytoją į gilų, daugiaplanį peizažo reikšmės tyrimą sakraliniame mene. XVI a. technologiniai pasiekimai, besikeičiančios pamaldumo formos ir geografiniai atradimai keitė pasaulio suvokimą. Žemė staigiai išsiplėtė, atradus Naująjį pasaulį, o dangus tapo nebepažįstamas, Kopernikui pasiūlius naują Visatos modelį. Renesansas tarsi atvertė naują žmogaus galimybių ir pažinimo puslapį, keitusį ir santykio su Dievu sampratą. Žmogus nebetroško suvaldyti gamtos, paversdamas jos tobulai geometrinėmis formomis.

Šiuo laikotarpiu atsiradęs susidomėjimas peizažu ir žanro suklestėjimas perteikė naują gamtos ir pasaulio supratimą. Peizažas tarsi kvietė susikoncentruoti į detales ir apmąstyti Šventąjį Raštą, įsivaizduojant ir meditatyviai apmąstant, išgyventi biblines istorijas čia ir dabar. Užteko užsimerkti, pasitelkti vaizduotę ir prieš akis turėjo atsiverti Kristaus gyvenimo ir kančios scenos. Taip kito ir gamtos bei jos vaizdavimo samprata. Peizažas nebebuvo foninis gamtos vaizdinys, bet darniai sukomponuotas kūrinijos atvaizdas, kuriame net smulkiausios detalės turi savo paskirtį.

Knygos autoriai – žinomi Lietuvos meno, kultūros ir teologijos tyrėjai – įvairiapusiškai analizuoja peizažo užgimimą ir transformacijas Europos ir Lietuvos dailėje, siekdami atskleisti, kaip kito gamtos įvaizdis kintančiame religiniame, kultūriniame ir intelektualiniame kontekste.