Leonardas Gražys – pripažintas architektas, Nacionalinės premijos laureatas, sėkmingas verslininkas. Netikėtai žuvus dukrai, jo gyvenimas pasikeičia, ir buvusi realybė susvyruoja. Egzistuodamas kažkur tarp praeities šlovės ir dabarties tuštumos, jis sulaukia neįprasto prašymo – suprojektuoti koplyčią žuvusiam užsakovų sūnui atminti. Net komplikuotas santykis su tikėjimu architektui nesutrukdo pasukti dievoieškos ir išganymo keliu. Pasirodo, ši dvasinė kelionė labiausiai reikalinga ne Leonardui-architektui, bet Leonardui-tėvui, žmogui, praradusiam dukterį.
Vaiko netektis – jautri ir subtili romano ašis – paskatina Leonardą Gražį užduoti esminius gyvenimo klausimus. Galiausiai užsitęsęs gedulas, alkoholis, negebėjimas susitaikyti ir atleisti virsta dvasinės ramybės paieškomis bei savos vidinės koplyčios statybomis.
Autofikciniame romane gausu detalių, pokalbių, realių personažų. Nors kūrinį tai priartina prie realybės, skaitytojui paliekama spėlioti, kas yra tiesa, o kas ne.
Algirdas Kaušpėdas – architektas, muzikantas, aktyvus visuomenės veikėjas. Jis yra suprojektavęs eilę visuomeninių pastatų ir individualių gyvenamųjų namų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Buvęs roko grupės „Antis“ lyderis, dabar – „KAnDIs“ narys. Aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, drauge su kitais organizavo Roko maršą per Lietuvą.
Pirmoji Algirdo Kaušpėdo knyga „Antiška“ (2013) dedikuota architektų postpankroko grupei „Antis“ – joje aptariami grupės dainų provokuojantys tekstai, dalijamasi prisiminimais, istorijomis ir komentarais, leidžiančiais suprasti grupės fenomeną ir to meto kultūrinį foną besilaisvinančioje Lietuvoje. Antroji knyga – „Gyveno kartą bičas ir kaimynas“ (2019) – apima 80 novelių, kur knygos herojai, gerdami alų, aptarinėja gyvenimą arba tyli. Romanas „Koplyčia“ (2025) – trečioji autoriaus knyga, kurioje pasitelkiant autofikciją be skubos apmąstomi gyvenimo vingiai ir patyrimai, ieškomi susitaikymo ir įveikos būdai.
***
„Perspėju skaitytoją: prireiks kantrybės. O dar labiau prireiks noro klausinėti savęs, o kokio galo, tiesą sakant, aš apskritai egzistuoju? Ir susitaikyti su tuo, kad atsakymai gali kisti. Kadangi, kaip pastebi romano herojus, o dar anksčiau už jį vienas kvantinės mechanikos tėvų Heisenbergas, kuo daugiau žinai apie greitį, kuriuo judi, tuo mažiau apie vietą, kurioje esi. Ir atvirkščiai.“ – Aidas Puklevičius, rašytojas
„Atvira ir skausminga amžėjančio vyro gyvenimo preparacija: romano herojus ieško atsakymų dėl dukters mirties, klaidžioja tikėjimo ir prasmės paieškose, pagaliau pripažįsta savo žmogiškuosius apribojimus. Architekto ir muziko Algirdo Kaušpėdo talentų rinkinys pasipildė dar ir plunksnos meistriškumu.“ – Daiva Lialytė, „Integrity PR“ vadovė
„Algirdo Kaušpėdo romanas „Koplyčia“ parašytas jautriai, įtaigai ir nuoširdžiai. Romanas sudėliotas iš asmeninių išgyvenimų, dokumentinių faktų ir autoriaus vaizduotės. Knyga įtraukia skaitytoją it verpetas, į kurį įsisukus nepalieka klausimas: o kas toliau?.. Didžiuojuosi, kad teko būti šios knygos kūrimo liudininku. Esu įsitikinęs, kad Algirdo Kaušpėdo romanas „Koplyčia“ suras daugybę skaitytojų ir gerbėjų, kurie gyvenime stato savo koplyčias.“ – Herkus Kunčius, rašytojas
