Žinoma kaip ir didžioji dauguma žmonių pirmiau mačiau filmą apie šią nepaprastą mergaite ir jos istoriją, tik vaikščiodama po bibliotekos lentynas aptikau ją ir nusprendžiau perskaityti šią istorija tai vienaip ar...

Žinoma kaip ir didžioji dauguma žmonių pirmiau mačiau filmą apie šią nepaprastą mergaite ir jos istoriją, tik vaikščiodama po bibliotekos lentynas aptikau ją ir nusprendžiau perskaityti šią istorija tai vienaip ar kitaip dalis visos Europos istorija. tikrai verta paskaityti kam įdomu. 10/10

Jau seniai skaičiau tokią knygą, kurią pabaigus dar galvoji ir galvoji, išgyveni, negali paleisti. Tiek daug tikslių minčių, pastebėjimų. Vaizdinga kalba, taiklūs, kartais skaudžiai šmaikšūs palyginimai, aprašymai. Pati...

Jau seniai skaičiau tokią knygą, kurią pabaigus dar galvoji ir galvoji, išgyveni, negali paleisti. Tiek daug tikslių minčių, pastebėjimų. Vaizdinga kalba, taiklūs, kartais skaudžiai šmaikšūs palyginimai, aprašymai. Pati istorija labai jautri, ją pasakoja mirtis. Kitokia knyga apie karą vokiečių akimis, žydų genocidą, nacius, pimąją meilę, muziką, šeimą, istoriją.
Knyga, verta kiekvienos prie jos praleistos minutes

Šią knygą privalo perskaityti kiekvienas save gerbiantis ir Antrojo Pasaulinio karo laikotarpiui neabėjingas žmogus. Tai paprastos, niekuo iš minios neišsiskiriančios mergaitės, vardu Lizelė, gyvenimo istorija ,apimanti...

Šią knygą privalo perskaityti kiekvienas save gerbiantis ir Antrojo Pasaulinio karo laikotarpiui neabėjingas žmogus. Tai paprastos, niekuo iš minios neišsiskiriančios mergaitės, vardu Lizelė, gyvenimo istorija ,apimanti vaikystę, paauglystės dienas ir gilią senatvę. Istoriją pasakoja Mirtis. Negalvokite, kad dėl to knyga tampo niūria ar slegiančia. Priešingai. Jau pirmuosiuose puslapiuose pabrėžiama, kad Mirtis gali būti ir linksma, kad nereikia bijoti šio žodžio . Tai mane ir paskatino skaityti toliau.

New York Times laikraštis šią knygą apibūdina, kaip "nuostabią ir labai ambicingą", o kitas garsus leidinys knygą vadina "neįprasta, skambia, gražia ir žiauria". Antroji nuomonė artimesnė man. "Knygų vagilė" patraukia skaitytoją ne įvykių gausa, o savo paprastu jausmingumu, atvirumu.

Lizelės gyvenimas toli gražu nėra rožėmis klotas. Sovo akimis mergaitei teko matyti ne vieną mirštantį žmogų, iš jos artimųjų rato. Ne kiekvienas suaugęs žmogus galėtų tai ištverti, o mes juk kalbame apie bejegę mergaitę. Jos ryžtas, nepalaužiama dvasia ir begalimė meilė, kurią Lizelė turėjo galimybę justi iš artimųjų, padėjo ne tik išgyventi sunkumus, bet ir atsitiesti, tobulėti ir tvirtai žengti tolyn į gyvenimą.

Vieną dieną, į mergaitės globėjų namus užėjęs jaunas, sulysęs ir nusilpęs žydas, Maksas, padėjo Lizelei į daugelį dalykų pažvelgti šviesiau, kitu kampu. Vos kelias savaites kartu su juo praleidusi mergaitė pasikeitė. Maksas padėjo išsilaisvinti iš Hitlerio politikos varžomų minčių srauto. Jo dėka mergaitė iškilo iš pilkos minios. Nors vis dar negalėjo garsiai reikšti savo samprotavimų apie daugelį dalykų, tačiau galėjo drąsiai apie juos galvoti.

Lizelės globėjas, Hansas Hubermanas, buvo paprastas, vos galą su galu suduriantis dažytojas. Laisvalaikiu mėgo groti akordeonu. Muzika, sklidusi iš vos šio vyro paliesto instrumento, užburdavo visus. Ypač Lizelę. Ji jausdavosi laisva, pamiršdavo viską, kai buvo šalia Hanso. Nuo pat pirmosios jų pažinties dienos, mergaitė pajuto, jog šiuo žmogumi galima pasitikėti. Iš savo globėjo ji išmoko nenusiminti po nesekmės, įžvelgti ką nors gero kiekvienoje dienoje.

Rosa Huberman buvo Lizelės globėja . Daugelis aplinkinių žmonių, kaimynų šią moteriškę laikė šiurkščia, atžaria ir nedraugiška, tačiau po sunkia apsaugine kauke slėpėsi jautri ir švelni asmenybė. Kuo labiau Rosa keikdavo Lizelę, tuos ši juto didesnę meilę, sklindančią iš globėjos. Mergaitė suprato, kad viskas daroma tik jos labui, kandžios pastabos padeda jai tobulėti.

Po to kai perskaičiau šią knygą, ilgai mąsčiau apie daugelio Antrojo Pasaulinio karo laikotarpiu gyvenusių žmonių likimus. Gaila, kad dabar jau niekuo negaliu jiems pagelbėti, negaliu nieko pakeisti. Nortųsi sugrąžinti visus nekaltai žuvusius žmones atgal į gyvenimą, bet nežinau ar galėčiau jiems pasiūlyti ką geresnio... Žinoma ,dabar daugumai iš mūsų nereikia kęsti tokių nepriteklių, nereikia nerimauti dėl galinčio prasidėti oro pavojaus, bet ar mes laimingesni? Mūsų tarpusavio bendravimas labai silpnas, retai kalbame atvirai, dažnai meluojame. Norėdama, kad tūkstančiai žuvusių žmonių nebūtų paaukoję savęs dėl nieko, bandysiu pakeisti bent savo požiūrį į įvairius dalykus, aplinkinius žmones.

Žanras: romanas

Puslapių skaičius: 542

Vertinimas 5/5

"Knygų vagilė" - neįprasta istorija apie vaikystę, meilę ir knygas. Tai antro pasaulinio karo istorija, kurios veiksmas vyksta nacistinėje Vokietijoje. Šios knygos pasakotoja yra pati mirtis.

Mirtis - draugiškesnė ir mielesnė...

"Knygų vagilė" - neįprasta istorija apie vaikystę, meilę ir knygas. Tai antro pasaulinio karo istorija, kurios veiksmas vyksta nacistinėje Vokietijoje. Šios knygos pasakotoja yra pati mirtis.

Mirtis - draugiškesnė ir mielesnė pasakotoja, nei galėtumėt pagalvoti. Susitelkdama į mažus dalykus, ji jautriai ir įdomiai perpasakoja mažos mergaitės istoriją. Knygų vagilę, vardu Lizelė, Mirtis susitinka tris kartus. Būdama maždaug dešimties, kelionėje pas įtėvius ji praranda brolį. Jo laidotuvių dieną Lizelė pavagia savo pirmąją knygą.

Žinoma, mergaitė dar nemoka skaityti. Naujojoje šeimoje ji turi ne tik apsiprasti, bet ir daug ko išmokti. Taip pat išmokti mylėti savo naująją mamą, kuri visus, ypač artimiausius žmones, keikia, tėtį, kuris groja akordeonu ir išmoko Lizelę skaityti, Maksą - šios šeimos slepiamą žydą, kaimynų berniuką Rudį, geriausią savo draugą, mylėti knygas, kurios jai labai daug padeda. Ir taip pat iškęsti karą, kuris daug iš jos atėmė.

Aš visada maniau, kad knygos apie žydus ir Antrą pasaulinį karą yra šiek tiek pervertinamos, vien todėl, kad paliečia sudėtingas temas. Bet "Knygų vagilė" verta kiekvienos pagyros, tai ypatingai istorija su nuostabiais veikėjais.

Ši knyga yra kitokia nei buvau skaičius. Man ji labai patiko. Ją "skaičiau" labai ilgai. Nusipirkus gegužę perskaičius tik liepą. Ne todėl, kad ji neįdomi. Vis atidėliodavau... Gegužę perskaičiau 30 puslapių ir padėjau....

Ši knyga yra kitokia nei buvau skaičius. Man ji labai patiko. Ją "skaičiau" labai ilgai. Nusipirkus gegužę perskaičius tik liepą. Ne todėl, kad ji neįdomi. Vis atidėliodavau... Gegužę perskaičiau 30 puslapių ir padėjau. Liepą išvažiavau į Palangą ir ją pasiėmiau. Kažkurią dieną lijo ir pradėjau skaityti. Negalėjau atsitraukti! Negirdėdavau kai šaukdavo valgyti. Mane ji taip sužavėjo.
Pati knyga apie mergaitę vardu Lizelė. Veiksmas vyksta nacistinėje Vokietijoje. Gyvenimas jai nebuvo lengvas. Motina ją atidavė įvaikinti. Jos broliukas mirė. Pamotė buvo griežta, patėvis geraširdis žmogus. Kiekvieną naktį Lizelė sapnuodavo košmarus,bet atsibudusi šalia savęs rasdavo tėtį. Jis jai skaitydavo. Hansas Hubermanas ją išmokė rašyti ir skaityti. Ji turėjo geriausią draugą Rudį. Jis visada troško pabučiuoti Lizelę. Kai atėjo sunkūs laikai Hubermanai priglaudė žydą, tačiau... Žydus vesdavo pagrindine gatve, kad žmonės išvystų juos. Vieną kartą Lizelės tėtis netlaikė ir priėjęs prie išbadėjusio žydo padavė jam pusę riekutės duonos. Už tai Hansas buvo "apdovanotas" keturiais rimbo kirčiais, o žydas šešias. Po miestą pasklido kalbos, kad Hubermanai žydų myletojai. Bijodami, kad juos apiieškos ir ras žydą, jie išvarė Maksą. Gyvenimas tęsės toliau. Vokietiją atakavo bbombos. Apie vieną bombardavimą nepranešė. Visi žuvo išskyrus... Lizelę! Ji tuop metu rusyje rašė knygą ir šitaip išgyveno. Tą dieną Rudis gavo taip ilgai lauktą bučinį, bet buvo miręs...
Man patiko pabaiga. Jokių ilgai ir laimingai. Lizelė mirė. Viskas. Pabaiga. Knygoj buvo daug vokiškų žodžių ir aš užsimaniau išmokti vokiškai. Auf Wiedersehen! Iki pasimatymo!

Pastaruoju metu vėl susidomėjau knygomis, kuriose veiksmas vyksta karo laikotarpiu. Knygų vagilė yra knyga apie mergaitę ir jos likimą 1939 - 1943 metais. Apie knygų vagilę. Apie draugystę. apie meilę. Apie prisirišimą. Apie...

Pastaruoju metu vėl susidomėjau knygomis, kuriose veiksmas vyksta karo laikotarpiu. Knygų vagilė yra knyga apie mergaitę ir jos likimą 1939 - 1943 metais. Apie knygų vagilę. Apie draugystę. apie meilę. Apie prisirišimą. Apie tikslo siekimą. Apie mirtį...Apie gyvenimą...

Lizelė - mergaitė, kurios gyvenimas pasisuka kita kryptimi. Turėjusi ir broliuką ir mamą, per vieną akimirką jų netenka ir atsiduria visiškai svetimų žmonių rankose, kuriuos turi laikyti tėvais. Lizelė pamažu apsipranta su nauju gyvenimu, išmoksta gyventi su naujaisiais tėvais ir stengiasi įtikti, pritapti. Dar ankstesniame gyvenime mergaitė rado knygą "Duobkasio vadovas". Nuo jos prasidėjo mergaitės istorija su knygomis. Tai buvo pirmoji knygų vagilės pavogta knyga dėl kurios mergaitė ištisas naktis ne miegojo, o mokėsi skaityti su naujuoju tėčiu, nes tik tokiu būdu galėjo prisiminti broliuką. Nors mergaitė ir buvo knygų vagilė, mušdavosi su berniukais, buvo gan berniokiška, ji turėjo ir savo švelniąją pusę, kurią nesunku įžvelgti.

Kūrinys susideda iš 10 dalių su skirtingomis istorijomis apie knygas. Kiekviena dalis yra skirta vienai knygų vagilės pavogtai knygai. Tai nebus vien pasakojimai, kaip Lizelė pavogė tas knygas. Tose dalyse jūs paragausite ir šilto, ir šalto. Paskaitysite apie tai, kas vyko mergaitės ir jos artimų žmonių gyvenimuose jai skaitant būtent vieną ar tai kitą knygą.


Kambarys pamažu ėmė trauktis, kol iki lentynų knygų vagilei teliko
žengti kelis mažus žingsnelius. Atžagaria ranka ji perbraukė per
knygų nugarėles pirmojoje lentynoje klausydamasi, kaip jos skamba,
užgautos rankos pirštų nagų. Skambėjo kaip muzikos instrumentas
arba kaip bėgančio žmogaus žingsniai. Perbraukė abiem rankomis.
Paskui perbraukė greičiau. Vieną lentyną po kitos. Ji ėmė juoktis.
Juokas sklido iš gomurio, o kai galop ji nutilo, stovėdama kambario
viduryje dar ilgai žvilgčiojo tai į lentynas, tai į savo pirštų galus.
Kiek knygų ji palietė?
Kiek jų pajuto?
Priėjusi vėl perbraukė per knygų nugarėles, tik šį kartą kur kas
lėčiau, norėdama delnu pajusti lengvą kiekvienos jų iškilumą. Tai
buvo stebuklas, grožis, žėrintis nuo sietyno žemyn krintančiuose
spinduliuose. Kelis kartus ji jau buvo betraukianti knygą iš lentynos,
bet neišdrįso sutrikdyti jų grožio. Buvo jis pernelyg tobulas.

Tai ištrauka vietos, kuri, ko gero, labiausiai pabrėžia knygos pavadinimą ir pačios knygos reikšmę. Tai ištraukėlė, kuri apie brangią Lizelės akimirką. Apie tai, ką jai reiškė knygos. Įkėliau šią ištrauką su priežastimi. Manau, kad kiekvienas turėtume vertinti knygas taip, kaip tai darė Lizelė, mergaitė, kuri pradėjo skaityti nuo knygos "dubkasių vadovas". Ar galite patikėti, kad maža mergaitė skaitytų tokią knygą? Ar galite įsivaizduoti save su tokia knyga rankose? Turbūt ne. Šiais laikais, kai ir bibliotekose, ir knygynuose knygų asortimentas itin platus, dažnai neišsirenkame ką skaityti, nekalbant apie tuos, kurie iš viso neskaito. O ar pagalvojote, kad anksčiau knygos buvo vienas didžiausių turtų? Jog ne kiekvienas galėdavo jų turėti. Kaip Lizelė. Jai nebuvo svarbu, kokia tai knyga ir apie ką ji, jai buvo svarbiausia pats žinojimas ir jausmas, kad galėsi perskaityti knygą.

"Knygų vagilė" yra pasakojimas su, ko gero, pačiu įdomiausiu pasakotoju. Lizelės istoriją pasakoja ne pati mergaitė, ne jos artimieji ar draugai, bet mirtis. Mirtis yra kūrinio pasakotoja. Šiai istorijai tai kuo puikiausiai tiko, nes kūrinys yra apie karo metus, kai mirčių buvo labai daug. Mane sužavėjo šis autoriau pasirinkimas, o ypač mintys ir pastabos, kurias Mirtis įterpdavo tarp pasakojimų, Tikrai buvo skaityti kūrinį, į kurį ji žvelgė iš šalies ir pasakojo. Jos pastebėjimai, pasakojimai ne tik apie Lizelę, bet ir kitus žmones buvo nepriekaištingi. Vien dėl šios priežasties siūlau perskaityti knygą.

"Knygų vagilė" yra išties jausminga ir jautri knyga. Skaitydami sutiksite įvairiausių veikėjų, kuriuos net nenorėdami pamilsite. Tikrai. Tai labai gyvenimiškas kūrinys, su puikiomis mintimis, pastabomis apie to meto laikus Vokietijoje, apie kultūrines ypatybes... Kiek primena "Anos Frank dienoraštį". Kodėl? Patys pamatysite, perskaitę šį kūrinį.

Nuoširdžiai rekomenduoju šį kūrinį žmonėms, mylintiems knygas kaip ir aš. Tai išties sustiprins jūsų jausmus ir pagarbą knygoms, primins, kodėl mes mėgstame skaityti. Taip pat siūlau perskaityti ir tiems, kurie nelabai mėgsta knygas ir nevertina jų. Manau, kad perskaitę bent kiek pakeisite savo nuomones. Dar rekomenduoju ir tiems, kurie žavisi kūriniais apie draugystę, meilę, vertybes bei 2 Pasaulinio karo laikotarpiu.