Tikrai nemažai holokausto tema yra prirašyta istorijų ir nustebinti tampa vis sunkiau. Aš šio tipo knygų neskaitau daug, tad mane dar truputį lengviau nustebinti nei tuos, kurie perskaito daug istorijų šia tema.

Situacija...

Tikrai nemažai holokausto tema yra prirašyta istorijų ir nustebinti tampa vis sunkiau. Aš šio tipo knygų neskaitau daug, tad mane dar truputį lengviau nustebinti nei tuos, kurie perskaito daug istorijų šia tema.

Situacija Vokietijoje 1939-aisiais tampa nevaldoma ir Matilda nei minutės nedvejoja ir savo geriausią draugą Hansą paslepia savo namų palėpėje. Tai nėra lengva užduotis, nes reikia neišsiduoti tėvams, o kur dar visur šminirėjantys naciai.
2018-ieji Amerika. Greisė gauna laišką, kuriame teigiama, jog ji iš savo senelės paveldėjo knygyną Dachau miestelyje, Vokietijoje.
Mergina net nesudvejoja ir leidžiasi į kelionę. Ten ją pasitinka šeimos draugas, kuris Greisei perduoda laiškus. Jie yra tarsi raktas, kuris atskleis taip ilgai slėptas ir saugotas paslaptis.

Ši istorija buvo papasakota Matildos bei Greisės akimis. Abi istorijos pusės man buvo įdomios, tačiau labiau intriguojanti bei dramatiškesnė man vis dėlto buvo Matildos istorija. Dar visai jauna ši mergina patyrė sunkiai suvokiamus išgyvenimus, kurie suformavo ją kaip asmenybę ir padėjo siekti savo užsibrėžtų tikslų.
Tai nebuvo labai šviesi bei švelni knyga, tačiau man ji tikrai patiko. Pati knyga nebuvo prikimšta nereikalingos informacijos ir parašyta tam, jog išspausti kuo daugiau puslapių. Manau, jog kartais tikrai mažiau - daugiau.
Net neabejoju, jog ši knyga patiks mėgstantiems istorinę grožinę literatūrą.