Knygoje „Kleteringas. Dabartinis požiūris į jos prigimtį, diagnostiką ir terapiją“ aptariami pagrindiniai greitakalbystės (kleteringo) požymiai, priežastys ir kilmės teorijos. Knygoje išsamiai aprašomi kleteringo vertinimo instrumentai ir logopedinės pagalbos metodai. Skaitytojai ras vertingų rekomendacijų, kaip padėti šį sutrikimą turintiems asmenims.
***
Pratarmė vertimui į lietuvių...
Knygoje „Kleteringas. Dabartinis požiūris į jos prigimtį, diagnostiką ir terapiją“ aptariami pagrindiniai greitakalbystės (kleteringo) požymiai, priežastys ir kilmės teorijos. Knygoje išsamiai aprašomi kleteringo vertinimo instrumentai ir logopedinės pagalbos metodai. Skaitytojai ras vertingų rekomendacijų, kaip padėti šį sutrikimą turintiems asmenims.
***
Pratarmė vertimui į lietuvių kalbą
Autorių Yvonne van Zaalen ir Isabella Reichel knyga „Kleteringas: dabartinis požiūris
į jos prigimtį, diagnostiką ir terapiją“ yra pirmasis išsamus leidinys apie šį sudėtingą sutrikimą
lietuvių kalba. Kleteringas knygoje yra nagrinėjamas kaip daugiadimensis sklandaus kalbėjimo
sutrikimas, kuriam būdingas ne tik greitas, nesklandus ar neaiškus kalbėjimas, bet ir neigiamas
sutrikimo poveikis komunikacijai ir bendravimo kokybei. Lietuvoje priimtoje kalbėjimo,
kalbos ir komunikacijos sutrikimų klasifikacijoje yra vartojamas terminas „greitakalbystė“,
tačiau verčiant knygą, nuspręsta laikytis užsienio mokslinėje literatūroje priimto pavadinimo.
Apžvelgdamos kleteringo sampratų kaitą ir mokslinių tyrimų rezultatus, autorės atskleidžia
daugialypę sutrikimo prigimtį ir nurodo, kad greitas kalbėjimo tempas yra tik vienas iš įvairių
kleteringo aspektų. Sutrikimas yra nagrinėjamas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos
(PSO) Tarptautinės funkcionavimo klasifikacijos (TFK) biopsichosocialine samprata, kuri
išryškina kleteringo požymių įvairovę, aktyvų dalyvavimą ugdymosi ar profesinėje veikloje
ribojančius veiksnius, remiantis kleteringą turinčių žmonių patirtimi.
Knygos vertimas į lietuvių kalbą yra aktualus dėl kelių priežasčių. Pirma, logopedinės
pagalbos keteringu pasižymintiems asmenims situacija Lietuvoje yra nepakankamai nagrinėta
sritis ir kelia specialistams praktikams nemažai iššūkių. Antra priežastis lemianti mokslinės ir
praktinės literatūros apie sklandaus sutrikimus poreikį yra ta, kad Lietuvoje nėra aiškūs
keteringo identifikavimo, mikčiojimo ir kleteringo diferencijavimo kriterijai, trūksta žinių
apie kleteringo įveikimo strategijas, metodus bei jų derinimo galimybės. Ši knyga padeda
geriau suprasti kleteringo kilmės teorijas, priežastis, pagrindinius ir skirtingoms šio sutrikimo
formoms būdingus požymius. Svarbi knygos dalis yra pateikti vertinimo instrumentai, skirti
išsamiai įvertinti kleteringo požymius, atskirti jį nuo kitų sutrikimų ir atskleisti individualius
asmens kalbėjimo ypatumus. Knygoje pateikiami moksliniais tyrimais ir didele autorių
praktine patirtimi grįsti, kleteringo terapijos principai, įvairūs kalbinio elgesio ir komunikacijos
keitimo bei savikontrolės įgūdžių skatinimo metodai. Didelis dėmesys yra skiriamas įgūdžių
pritaikymui kasdieninėse bendravimo situacijose.
Asmenys turintys kleteringą susiduria su įvairiais komunikacijos sunkumais, tačiau
logopedų pasirengimas teikti pagalbą kleteringą turintiems asmenims yra nepakankamas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Šio sutrikimo įveikimas reikalauja specifinių
žinių ir profesinio pasirengimo. Tikėtina, kad knygoje pateikiama informacija, padės tiksliau
nustatyti kleteringo atvejus ir teikti į individualius sutrikimo požymius ir kliento prioritetus
orientuotą pagalbą. Knyga yra svarbi ne tik logopedijos studentams, bet specialistams
praktikams, kurie galės taikyti prieduose pateiktus vertinimo instrumentus ir pagrindinius
kleteringo įveikimo principus bei metodus.
Doc. dr. Vilma Makauskienė
Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija
Doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfildienė
Vytauto Didžiojo universitetas, Lituanistikos katedra
