Į skaitytojų rankas Romualdas Žilinskas (Kaip Lietus) atiduoda jau penktąjį eilėraščių rinkinį. Jo eilėse atpažįstame klasikinei lietuvių poezijai būdingą lyrišką nuotaiką, neišsipildymą, grožio ilgesį. Tačiau visa tai – sakytum lukštas. Už jo – gyvenimo trapumas, bet kartu ir neužgesinama viltis, įkvėpta tikėjimo tyra pasaulio prigimtimi. 

Greičiausiai tas tikėjimas,...

Į skaitytojų rankas Romualdas Žilinskas (Kaip Lietus) atiduoda jau penktąjį eilėraščių rinkinį. Jo eilėse atpažįstame klasikinei lietuvių poezijai būdingą lyrišką nuotaiką, neišsipildymą, grožio ilgesį. Tačiau visa tai – sakytum lukštas. Už jo – gyvenimo trapumas, bet kartu ir neužgesinama viltis, įkvėpta tikėjimo tyra pasaulio prigimtimi. 

Greičiausiai tas tikėjimas, tampantis atsvara nūdienos minorui bei niūriajai gyvenimo pusei, ir patraukia skaitytojus, įkvepia dainų kūrėjus, o neramių laikų ir pasirinkimų gausos išblaškytam poeziją mylinčiam žmogui tampa stabilumo ženklu.