KITI. Įvardis, kuris nutolina žmones. Asmeniškumo jame visiškai nėra. Žodis du kartus pavartotas pavadinime, kelia šiokį tokį šiurpą ir tarsi noriu jį išversti: svetimi, nepažįstami balsai, nematyti ir klaidūs kambariai....

KITI. Įvardis, kuris nutolina žmones. Asmeniškumo jame visiškai nėra. Žodis du kartus pavartotas pavadinime, kelia šiokį tokį šiurpą ir tarsi noriu jį išversti: svetimi, nepažįstami balsai, nematyti ir klaidūs kambariai. Pirmieji žodžiai ant viršelio ir jau gana nejauki nuotaika.

Kūrinio pradžia taip pat nenudžiugina. Pasakojama apie mamos netekusį berniuką Džoelį, kuris ruošiasi keliauti gyventi pas tėtį. Nors nusimato kelionė, o kelionių istorijos paprastai smagios, ši kažkodėl nenuteikia džiugiems nuotykiams. Ir vėl mano spėjimai pasitvirtina. Berniukas sunkiai randa tėvo namus. Juose tęsiasi ta pati paslaptinga ir keista nuotaika. Keistas namas, keisti žmonės, keistos apeigos, keistos kaimynės sesės dvynės. Ir išties vis daugėja tų kitų, neatpažintų. Tačiau berniukas drąsiai tyrinėja naująjį pasaulį, išmintingai susidraugauja su aplinka ir tie keistuoliai pamažu jo taip nebestebina. Berniukas auga ir pamažu atranda savo vietą pasaulyje.

Tai moderniosios gotikos kūrinys. Dėl to jį su malonumu skaitys būtent šio žanro mėgėjai. Man knyga buvo per slogi. Kada šiandien ir taip aplinkui nedaug šviesos, tvinpyksiška istorija nesužavi.