Studijoje „Kintanti informacinės visuomenės komunikacija (Komunikacinės sanglaudos problema)“ autorius siekia parodyti, kaip šiais laikais kinta komunikacijos sampratos supratimas ir iškyla poreikis įsižiūrėti ir patikslinti šios sampratos turinį, atitinkantį naujas ir dinamiškai besikeičiančias socialinio ryšio sąlygas nuolat kintant visuomenės technologinėms informavimo galimybėms bei...

Studijoje „Kintanti informacinės visuomenės komunikacija (Komunikacinės sanglaudos problema)“ autorius siekia parodyti, kaip šiais laikais kinta komunikacijos sampratos supratimas ir iškyla poreikis įsižiūrėti ir patikslinti šios sampratos turinį, atitinkantį naujas ir dinamiškai besikeičiančias socialinio ryšio sąlygas nuolat kintant visuomenės technologinėms informavimo galimybėms bei keitimosi informacija kultūrai.

Informuodami vienas kitą manome, kad atrandame bendrumo ir bendradarbiavimo motyvą ir iš to darome išvadą apie informacijos pagrindu sutelkiamą visuomenę. Dalis tiesos yra, nes vieningą informaciją turinti visuomenė bendradarbiauja efektyviau, bet visumoje tik intensyvus informavimas neužpildo komunikacinio bendrumo turinio. Komunikacijai gi svarbiau yra santykių kokybė. Taigi informacija suteikia žinojimą apie santykių faktą, o komunikacija – supratimą apie tuos santykius, jų priežastingumą bei reikšmingumą subjektui.

Lauras Bielinis, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius, socialinių mokslų daktaras, yra žinomas Lietuvoje politologas, žurnalų „Politologija“ (1995–2006) ir „Agora“ (2012–2016) steigėjas ir redaktorius, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas, Vidaus politikos bei politikos analizės grupės vadovas (2006–2009). Dalyvauja daugelyje viešų diskusijų televizijoje, radijuje ir spaudoje, skaito pranešimus konferencijose. Stažavosi Arhuso (Danija, 1996) ir Nicos (Prancūzija, 1998) universitetuose, Paryžiaus Politinės komunikacijos laboratorijoje (2001), Prancūzijos vyriausybės dokumentacijos centre (2005).

Yra surengęs nemažai mokslinių seminarų, publikavęs daug straipsnių. Parašė knygas: „Rinkiminių technologijų įvadas“, 2000, „Prezidento rinkimų anatomija“, 2003, „Politika kaip komunikacinis žaidimas“ (sudarytojas), 2004, „Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida“, 2006, „Naujo politinio veikimo formos Lietuvoje“ (sudarytojas), 2010, „Prezidentė“, 2011, „Prezidentė. Antra knyga“, 2013, „Kairieji jaunahėgelininkiai: tarp romantizmo ir diktatūros“, 2017, „Hibridinė komunikacija politikoje“, 2019.