Čia ta situacija, kai mąstydamas meta, supranti, kad knyga gera ir į ją įdėta labai daug darbo ir žinių, bet tiesiogiai mažai susigaudei, kas realiai ten vyksta :)

Jaučiausi kaip nemokytas barbaras: čia buvo tiek...

Čia ta situacija, kai mąstydamas meta, supranti, kad knyga gera ir į ją įdėta labai daug darbo ir žinių, bet tiesiogiai mažai susigaudei, kas realiai ten vyksta :)

Jaučiausi kaip nemokytas barbaras: čia buvo tiek nesuprantamų žodžių, kad jau tikrai pradėjau mąstyti, jog mano išsilavinimas - ištisios žinių spragos. Kodėl taip nutiko? Todėl, kad čia viskas remiasi filosofija, įvairiomis jos teorijomis etc, o aš nuoširdžiai (ir aistringai) visą gyvenimą nesidomėjau filosofija. Taigi, "Kino teorija: įvadas per juslių prizmę" man buvo ištisa kančia :D Vis tik įveikiau ją: nežinau, kiek naudos iš to gavau, na, bet bent jau kontekste geriau susigaudysiu. Gal kada nors ją perskaitysiu antrą kartą (jei užeis mazochistinės nuotaikos) ir galvosiu kitaip, bet dabar tai net negaliu žiūrėti į šitą knygą :)