IŠ KUR MES ATĖJOME? KUR LINK JUDAME?
KAD IR KAS ESATE. KAD IR KUO TIKITE. VISKAS TUOJAU PASIKEIS.
Kai milijardierius ir ateities prognozuotojas Edmondas Kiršas paprašo trijų pagrindinių pasaulio religijų atstovų susitikti, šie iš pradžių yra nusiteikę skeptiškai. Ką jiems nori pasakyti ateistinių pažiūrų vyras? Kas slepiasi už jo „revoliucinio atradimo“, kuris neva gali būti svarbus milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje? Bet kai dvasininkai pamato Kiršo pristatymą, jų skepticizmas virsta grynu siaubu. Baimė dėl Kiršo atradimo tikrai pagrįsta. Ji pritraukia priešininkus, kuriems priimtinos bet kokios priemonės, kad tik užkirstų kelią atradimo paviešinimui. Tačiau yra kažkas, pasiryžęs atskleisti paslaptį ir atverti pasauliui akis net rizikuodamas savo gyvybe. Tai Robertas Lengdonas, simbolių tyrinėtojas iš Harvardo, Edmondo Kiršo mokytojas, nuolat atsiduriantis didžiausių sąmokslų centre.
***
Denas Braunas – vienas iš labiausiai skaitomų JAV rašytojų. Būtent jo kūriniai – „Angelai ir demonai“, „Da Vinčio kodas“ – užima pirmąsias bestselerių sąrašų vietas. 2004 metų pradžioje net keturi D. Brauno romanai buvo įtraukti į populiariausių bestselerių sąrašą. Jo romanai išleisti daugiau kaip 40-čia kalbų.
Matematikos profesoriaus ir profesionalios sakralinės muzikos atlikėjos šeimoje užaugęs D. Braunas nuo pat vaikystės buvo supamas paradoksalaus mokslinės ir religinės pasaulėžiūros derinio. Būtent viena kitai oponuojančios pažiūrų sistemos įkvėpė romaną „Angelai ir demonai“, kuriame kalbama apie konfliktą, kylantį šiuolaikiniame pasaulyje tarp mokslo ir religijos, o įvykiai rutuliojasi itin moderniame Šveicarijos fizikos institute bei Vatikane, sukaupusiame daugybę istorinių vertybių.
Pastaruoju metu rašytojas kuria romanų seriją simbologijos tematika, kurioje veikia jo populiarus personažas iš „Angelų ir demonų“ Robertas Lengdonas, Harvardo ikonografijos ir religinio meno profesorius. Veiksmas šiose knygose perkeliams į Paryžių, Londoną ir Vašingtono federacinę apygardą.
Baigęs Amhersto koledžą ir Filipso akademiją Ekseteryje dėstė anglų kalbą, bet sėkmingai debiutavęs atsidėjo vien tik literatūrinei kūrybai.
Šiuo metu gyvena Naujojoje Anglijoje.
***
„Džiūgaukite, „Da Vinčio kodo“ gerbėjai! Profesorius Robertas Lengdonas vėl aiškinasi visatos paslaptis.“ – People Magazine
„Kreacionizmą su mokslu kiršinantis guvus naujas romanas, dėl kurio veikiausiai užvirs ne mažiau diskusijų nei dėl „Da Vinčio kodo“. „Kilmėje“ įžūlus futuristas Edmondas Kiršas iškelia tokią drąsią teoriją, kad šioji, kaip jis kukliai mąsto Dano Browno numylėtu kursyvu, „ne supurtys jūsiškius pamatus, o pavers juos griuvėsiais“. Kiršas, aišku, kreipiasi į visą pasaulį, nes būtent tokiu mastu Brownas rašo. Brownas ir rimtos mintys „Kilmėje“ dera tarpusavyje kaip niekur kitur.“ – Janet Maslin, The New York Times
„Kilmė“ pateikia klausimus apie žmoniją: iš kur mes atėjome? Kur link judame? – bet jie puikiai tinka ir Robertui Lengdonui. Naujausioje knygoje vėl pasirodo klaustrofobiškas simbologijos profesorius, ant rankos segintis laikrodį su peliuko Mikio atvaizdu, ir jam vėl gresia bėdos. Kaip ir ankstesniuose žygiuose („Angeluose ir demonuose“, „Da Vinčio kode“) daktaras Lengdonas vėl įsisuka į pasaulinės reikšmės įvykius, galinčius rimtai paveikti pasaulio religijas. Kiekviename romano puslapyje, kaip ir kitose knygose, aiškiai matyti uolios Browno pastangos rinkti faktinę medžiagą apie meną, architektūrą ir istoriją.“ – Entertainment Weekly
„Įdomu... penktoji serijos knyga neabejotinai pradžiugins po pasaulį klajojančio simbologo Roberto Lengdono gerbėjus.“ – USA Today
„Danas Brownas vėl imasi rimtų klausimų apie Dievą, mokslą ir pasaulio ateitį. „Kilmėje“, kaip ir kitose Browno knygose, tarpusavyje susipina kelionių aprašymai, istorija, sąmokslai ir detektyvinės mįslės, o visa tai papildo įvairios šalutinės temos, pradedant Williamo Blake'o poezija, baigiant fašizmo Ispanijoje iškilimu ir žlugimu.“ – Associated Press
„Da Vinčio kodą“ parašęs bestselerių autorius grįžta su nauja knyga, kurioje sutelkia dėmesį į ateitį. „Kilmėje“ netrūksta Danui Brownui būdingų temų: su žmogžudystėmis siejamo, nuo oficialios katalikybės atskilusio pragaištingo kulto, šiuo atveju Palmariečių bažnyčios, meno istorijos lobių, kurie atlieka svarbiausią vaidmenį, siekiant išnarplioti galvosūkius. Jei skaitytojai tikisi šiurpulių ir netikėto įvykių posūkio, tuomet ištikimieji gerbėjai apsidžiaugs sužinoję, kad Roberto Lengdono misiją supa „Da Vinčio kodo“ stiliaus fonas.“ – The New Republic
