Knygą įsigijau todėl, kad pati dirbu su autistiškais ir įvairių kitų ypatumų turinčiais vaikais. Pagalvojau, kad reikėtų perskaityti, nes knygų, kuriose aiškiai ir suprantamai išdėstyta tai, kas tėvams, auginantiems...

Knygą įsigijau todėl, kad pati dirbu su autistiškais ir įvairių kitų ypatumų turinčiais vaikais. Pagalvojau, kad reikėtų perskaityti, nes knygų, kuriose aiškiai ir suprantamai išdėstyta tai, kas tėvams, auginantiems vienokius ar kitokius vaikus, būna neaišku, niekada nėra per daug, ir visada džiaugiuosi, kad atrandu kažką, ką galima rekomenduoti paskaityti. Man pačiai knygos, ypač grožinė literatūra, daug geriau padeda suprasti kitą žmogų, ypač kai jis stipriai skiriasi nuo manęs. Beje, ir filmai. Bet dabar - apie knygas.

Šią knygą tiesiog "ryte prarijau". Galvojau, perversiu svarbiausias vietas, važiuodama porą valandų visuomeniniu transportu, bet spėjau kone visą perskaityti. Labai lengvai skaitėsi, aiškiai ir suprantamai, su vaizdžiais pavyzdžiais. Knygos autorė - mama, pati auginanti sūnų su Aspergerio sindromu (šis sindromas priskiriamas autizmo spektrui, tai yra, žmonės su Aspergerio sindromu turi autizmo bruožų ir normalų arba aukštą intelektą). Ji išdėsto dešimt svarbiausių dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį gyvenant, dirbant, ugdant autistiškus vaikus, ir kaip specialistė neturiu ko prikišti. Man viskas pasirodė logiška ir pagrįsta. Beje, knyga puikiai tinka ir tiems, kurie su autizmo bruožų turinčiais žmonėmis nesusiduria, bet nori geriau juos suprasti: pateikiami pavyzdžiai iš gyvenimo su sūnumi suteikia jausmą, kad dabar jau aišku, kodėl šiems vaikams reikalingas vaizdinis tvarkaraštis, kodėl su jais viską reikia kalbėti labai tiesmukai ir aiškiai, kodėl juos gali išmušti iš vėžių didžiajai mūsų daliai gana įprasta aplinka, pavyzdžiui, prekybos centras. Žavi autorės kantrybė ir meilė sūnui, taip pat ir nuostabus išradingumas, pavyzdžiui, padedant mokytis sinonimų ir vaizdingų posakių. Manau, kelios taisyklės tiktų ne tik autistiškiems vaikams, bet ir visiems, pavyzdžiui: "Sutelk dėmesį ne į trūkumus, o į gebėjimus ir lavink juos", "Pasistenk nustatyti, kas mane išmuša iš pusiausvyros" ir "Jei esi šeimos narys, mylėk mane besąlygiškai". Tinka net ir suaugusiems!

Visai pabaigoje - įdomūs ir šiek tiek mistiniai autorės patyrimai ir pamąstymai apie tai, kad sūnus ją išsirinko būti jo mama. Hm, pagalvojau, gal ir ši knyga mane išsirinko, kad ją perskaityčiau? Jeigu taip, tai galiu pasakyti tik viena: "Geras pasirinkimas"! Deduosi knygą prie tų, kurias drąsiai galiu rekomenduoti visiems tėvams, jei jų vaikai turi nors kažkiek autizmo bruožų.