Pirmiausia, kas papirko mane šioje istorijoje - Kerės ir jos tėčio ryšys. Besąlygiškas atsidavimas, pasitikėjimas bei tikėjimas vienas kitu ir meilė. Nors buvo ir nekalbadienių tarp Kerės ir jos tėvo, tačiau nepaneigsi jų...

Pirmiausia, kas papirko mane šioje istorijoje - Kerės ir jos tėčio ryšys. Besąlygiškas atsidavimas, pasitikėjimas bei tikėjimas vienas kitu ir meilė. Nors buvo ir nekalbadienių tarp Kerės ir jos tėvo, tačiau nepaneigsi jų ryšys - kažkas nepaprasto.
Aš pati asmeniškai niekad nebuvau didelė teniso gerbėja ir juo smarkiai nesidomėjau, tačiau šią knygą buvo skaityti net labai įdomu ir dabar jaučiuosi praplėtusi savo žinias bei daugiau sužinojusi apie teniso pasaulį.
Autorė puikiai praskleidė šydą ir mums parodė, kaip iš tiesų jaučiasi tenisininkai, kurie visą laiką gyvena treniruočių ritmu ir kokia yra svarbi disciplina. Taip pat skaitydama atrodo galėjau justi Kerės nusivylimą pralaimėjus varžybas. Tuomet ją valdė pergalės troškimas bei noras būti geriausia. Džiaugiuosi, jog ši moteris vėliau suprato, jog tai nėra svarbiausia. Geriau vėliau, negu niekada.
Manau, jog ši istorija tikrai patiks mylintiems bei besidomintiems tenisu, o galbūt ir tiems, kurie kaip ir aš, su juo neturi nieko bendro 🎾