Galėčiau drąsiai teigti, kad esu perskaičiusi kone visas Jurgos Ivanauskaitės knygas. Visas, išskyrus tas, kuriose rašoma apie Tibetą. Kai buvau jaunesnė, ėmiausi skaityti "Tibeto mandalą". Deja, pritrūko kantrybės ir...

Galėčiau drąsiai teigti, kad esu perskaičiusi kone visas Jurgos Ivanauskaitės knygas. Visas, išskyrus tas, kuriose rašoma apie Tibetą. Kai buvau jaunesnė, ėmiausi skaityti "Tibeto mandalą". Deja, pritrūko kantrybės ir susikaupimo, todėl šios knygos taip ir neperskaičiau. Neįvertinusi savo patirties, imdama į rankas "Kelionę į Šambalą", tikėjausi panašios baigties. Bet teko maloniai nustebti - skaityti buvo labai įdomu, nesinorėjo nuo knygos atsitraukti.

Tibetas, budizmas, jų istorijos - labai subtilios ir specifinės temos, ypač Lietuvoj, kurioje dauguma vaidina katalikus. Mane domina įvairios religijos ir tikėjimai, todėl retkarčiais studijuoju ir religinę literatūrą.

Taigi kas ta Šambala? Tai mistinis miestas, kurio realaus egzistavimo dar niekas neįrodė, šio miesto dar niekas nerado ir neįtraukė į pasaulio miestų sąrašą. Taip pat yra manoma, kad tai greičiau ne objektyvioje realybėje egzistuojanti vieta, o dvasinis žmogaus pasiekimas - susitikimas, susivienijimas su dievu.

Jurga Ivanauskaitė subtiliai dalindamasi savo asmeninėmis Absoliuto/Dievo paieškomis ir patirtimi, atskleidžia nemažai budistų tikėjimo ir gyvenimo smulkmenų. Labai įdomu skaityti knygas, iš kurių galima dar šio bei to išmokti ir sužinoti naujų dalykų.