Skelbti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo galutinai nuspręsta kovo 10-osios naktį. Po to susirūpinimą Aukščiausiosios Tarybos deputatams kėlė nežinomybė: „Ar išaušus rytui dar turėsime galimybę susirinkti jau parengtiems istoriniams sprendimams priimti?“

Suplanuotos KGB represijos prieš Aukščiausiosios Tarybos deputatus, Sąjūdžio aktyvistus nebuvo vykdomos nei iki Kovo 11-osios,...

Skelbti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo galutinai nuspręsta kovo 10-osios naktį. Po to susirūpinimą Aukščiausiosios Tarybos deputatams kėlė nežinomybė: „Ar išaušus rytui dar turėsime galimybę susirinkti jau parengtiems istoriniams sprendimams priimti?“

Suplanuotos KGB represijos prieš Aukščiausiosios Tarybos deputatus, Sąjūdžio aktyvistus nebuvo vykdomos nei iki Kovo 11-osios, nei kada nors po to. Kodėl SSRS vadovybė nevykdė suplanuotų areštų, siekdama sustabdyti Aukščiausiosios Tarybos Kovo 11-osios sprendimus? Kokios buvo „raudonos linijos“ sovietinės politinės bei ekonominės sistemos pertvarkai Lietuvoje? Koks Lietuvos komunistų indėlis ir vaidmuo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę 1988–1993 metais? Kokios buvo Lietuvos valstybingumo raidos 1990–1993 metais alternatyvos?

Ne tik SSRS vadovui M. Gorbačiovui, bet ir perestroikos sėkme suinteresuotų demokratinių Vakarų valstybių vadovams tuomet daug rūpesčių kėlė Lietuvos siekis nedelsiant pasitraukti iš atsinaujinančios SSRS. Lietuvos žmonių pasiryžimas siekti to, kas tuo metu atrodė visiškai neįmanoma, reikalauja paaiškinimo.

Rusijos ekspansinių siekių įgyvendinimas, Europos Sąjungos vidiniai nesutarimai kelia naujų iššūkių tolesnei Lietuvos valstybingumo raidai. Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1988–1993 metais patirtis yra aktuali Lietuvos valstybingumo išsaugojimui ir puoselėjimui įveikiant naujas grėsmes bei kylančius iššūkius.