„Kelias į kalną“ – tai ne tik galutinis rezultatas, bet, svarbiausia, visas procesas, įžvalgos ir pamąstymai, daugybė abejonių, ryžto ir pasišventimo darbuotis Lietuvos kultūros baruose, kviesti žmogų, įveikus visus sunkumus, pamiršus patirtas skriaudas ir negandas, kabintis į gyvenimą, vėl stoti prie pradžių pradžios, žengti, nors ir klumpant, ateities keliu.

Raimondo knygose regime...

„Kelias į kalną“ – tai ne tik galutinis rezultatas, bet, svarbiausia, visas procesas, įžvalgos ir pamąstymai, daugybė abejonių, ryžto ir pasišventimo darbuotis Lietuvos kultūros baruose, kviesti žmogų, įveikus visus sunkumus, pamiršus patirtas skriaudas ir negandas, kabintis į gyvenimą, vėl stoti prie pradžių pradžios, žengti, nors ir klumpant, ateities keliu.

Raimondo knygose regime įvairaus amžiaus personažų, kaimiečių ar miestiečių, šeimos narių, giminaičių ar kaimynų, aprašytų visapusiškai: su jų dorybėmis ir ydomis, patiklius ir abejojančius, skrajojančius padebesiais ir ieškančius tvirto pagrindo ant žemės, siekiančius gėrio, gražesnio gyvenimo, laimės žmonėms ir ariančius kietą žemę, kad gyventų ir išgyventų. Tai – lietuvių tautos politinių, socialinių lūžių sąlygomis žmonių elgsenos, jų būdo tikroviškas vaizdavimas, nes santvarkų rėžiai ne tik liko atmintyje, bet keitė ir žmonių gyvenimus.

Tuo tarpu kūryboje, anot Rašytojo, iš praeities, būtuoju laiku sukauptų patirčių, tereikia išrankioti atminties ir tiesos grynuolius, grįžti prie žmogaus egzistencijos šaknų, atskleisti jo sielos paslaptingumą ir subtiliausius jos virpesius, kalbėti apie žmogaus rūpesčius, sunkumus ir džiaugsmus. Sykiu tenka priminti, kad pavieniui ir kartu santuokoje su vaikais buvo žingsniuota politinių, socialinių santvarkų grindžiamais keliais: daugiau kaip penkiasdešimt metų buvo einama bolševikinės ideologijos ir tarybinės žmonių mulkinimo propagandos nužymėtu keliu; jau per trisdešimt metų einama nepriklausomos Lietuvos tiesiamu Laisvės, Demokratijos keliu.

Vanda Kašauskienė