Kazys Ulvydas yra išskirtinė asmenybė XX a. lietuvių kalbotyroje. Plačių mokslinių interesų mokslininkas ir mokslinės veiklos organizatorius atkakliai darbavosi ten, kur tuo metu labiausiai reikėjo: leksikografijos, gramatikos, kalbos kultūros srityse. Šis kalbininkas išgarsėjo visoje Lietuvoje dėl jo per radiją 1957–1984 m. vestų kalbos valandėlių, kurias klausytojai labai mėgo ir net...

Kazys Ulvydas yra išskirtinė asmenybė XX a. lietuvių kalbotyroje. Plačių mokslinių interesų mokslininkas ir mokslinės veiklos organizatorius atkakliai darbavosi ten, kur tuo metu labiausiai reikėjo: leksikografijos, gramatikos, kalbos kultūros srityse. Šis kalbininkas išgarsėjo visoje Lietuvoje dėl jo per radiją 1957–1984 m. vestų kalbos valandėlių, kurias klausytojai labai mėgo ir net kūrė anekdotus jas pamėgdžiodami. Ilgą laiką nieko nebuvo žinoma apie šių valandėlių rankraščių likimą.

Lietuvių kalbos institutui perduoti šeši aplankai su K. Ulvydo per Lietuvos radiją vestų 187-ių radijo valandėlių „Taisyklingai kalbėkime ir rašykime“ rankraščiais, kuriuos išsaugojo kalbininko duktė Eglė Bugenienė-Ulvydaitė.

Rankraščių tekstai bus leidžiami dviem knygomis. Pirmąją knygą „Kazio Ulvydo kalbos valandėlės. I dalis (1960–1964)“ sudaro trys skyriai. Pirmas skyrius skirtas K. Ulvydo gyvenimo įvykiams ir profesinei veiklai apžvelgti. Taip pat jame skelbiami kalbininko vaikų Eglės ir Žilvino bei jo žmonos Danutės atsiminimai apie Ulvydų šeimą ir sudėtingas jos gyvenimo sąlygas. Antrame skyriuje aptariami išlikusių kalbos valandėlių „Taisyklingai kalbėkime ir rašykime“ rankraščių ypatumai ir publikavimo principai, trečiame skyriuje skelbiami 1960–1964 m. per radiją vestų 105 kalbos valandėlių rankraščių tekstai su komentarais.

Skaitytojų patogumui kaip priedai pridedamos dalykinė ir žodžių bei jų junginių rodyklės, kurios padės greitai surasti aptariamus kalbos reiškinius. Planuojamoje išleisti antrojoje knygoje bus skelbiami išlikę 1974, 1978–1979 m. K. Ulvydo kalbos valandėlių rankraščių tekstai.