Kauno tapatybė didesnė už patį miestą

Antroji „Kauno Saulės“ knyga – išskirtinis Arvydo Juozaičio kūrinys, kuriuo autorius labiau negu kur kitur atskleidžia savo pasaulėžiūrą. Operuodamas gausia faktine medžiaga, rašytojas filosofo žvilgsniu atranda, atskleidžia, rekonstruoja ir net kuria „Kauno Lietuvos“ istorinę tikrovę. Ši realybė liudija, kad miestas, o ypač Laikinąja...

Kauno tapatybė didesnė už patį miestą

Antroji „Kauno Saulės“ knyga – išskirtinis Arvydo Juozaičio kūrinys, kuriuo autorius labiau negu kur kitur atskleidžia savo pasaulėžiūrą. Operuodamas gausia faktine medžiaga, rašytojas filosofo žvilgsniu atranda, atskleidžia, rekonstruoja ir net kuria „Kauno Lietuvos“ istorinę tikrovę. Ši realybė liudija, kad miestas, o ypač Laikinąja sostine tapęs Kaunas atliko jam skirtą istorinę misiją – iš pelenų prikėlė valstybę, užkūrė jos variklį. A. Juozaitis, apžavėtas Kauno įvairovės, atranda mieste daugybę perlų, juos pateikia skaitytojui lengva, net detektyvine forma.

Kaunas yra paslaptingiausias Lietuvos miestas, kurio tapatybė didesnė už jį patį. Kaunas sukūrė „Kauno Lietuvą“, atskleidė lietuvių civilizacinius sugebėjimus vėl tapti istorine-valstybine tauta, ir šiandien spinduliuoja veržlią gyvybę. Arvydo Juozaičio credo spindi kaip gintaras ant delno – ir XX amžiaus pradžioje, ir XXI amžiaus pradžioje Kaunas mums būtinas kaip gyvybės šaltinis. Autorių džiugina daugybė atradimų, kuriais jis dalinasi šioje knygoje ir pagaliau daro išvadą: Kaunas tvirtėja, o Lietuva nesiliauja semtis jėgų iš Kauno, iš savo likimo lemtos Laikinosios sostinės.

Knygos autorius Arvydas Juozaitis – filosofas, rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Parašė per trisdešimt knygų. Jo knygos – miestų epai – buvo apdovanoti literatūrinėmis premijomis: „Karalių miestas be karalių“ (2005 m. I. Simonaitytės premija), „Ryga – niekieno civilizacija“ (2011 m. Baltijos Asamblėjos literatūrinė premija), „Kauno saulė. Pirmoji knyga“ (2021 m. Vaižganto premija). A. Juozaičio kūryba taip pat įvertinta pirmąja Vinco Kudirkos (1992 m.), Liudviko Rėzos (2012 m.), Juozo Keliuočio (2014 m.) premijomis.