Autorėje susijungia abi Lietuvos: Didžioji, kadangi jos motina žemaitė iš Švėkšnos, ir Mažoji, kadangi tėvas – lietuvininkas iš Klaipėdos krašto. Tautos susivienijimo tema atsiskleidžia visose Editos Barauskienės knygose.

***

Gimiau 1941 m. birželio 28 d. Šilutės apskrities Virkytų kaime. Šią Mažosios Lietuvos dalį 1939 m. buvo užgrobusi hitlerinė Vokietija. Savaitę iki man gimstant...

Autorėje susijungia abi Lietuvos: Didžioji, kadangi jos motina žemaitė iš Švėkšnos, ir Mažoji, kadangi tėvas – lietuvininkas iš Klaipėdos krašto. Tautos susivienijimo tema atsiskleidžia visose Editos Barauskienės knygose.

***

Gimiau 1941 m. birželio 28 d. Šilutės apskrities Virkytų kaime. Šią Mažosios Lietuvos dalį 1939 m. buvo užgrobusi hitlerinė Vokietija. Savaitę iki man gimstant Vokietija buvo įsiveržusi į Sovietų Sąjungą, kuri jau prieš metus buvo okupavusi Lietuvą. Esu karo meto vaikas. Tos okupacijos persekiojo mane didžiąją gyvenimo dalį: šeima buvo perskirta, kadangi mama nepakluso trauktis į Vokietiją.

Visa tai atsispindi šioje knygoje. Norėjau akivaizdžiai parodyti, kaip sunkiausiais laikais kabinomės į gyvenimą, kaip atkakliai saugojome lietuvybę.

Užaugau pokario laikais. Didžioji dauguma mūsų, karo vaikų, augo be tėvo. Visa našta buvo sukrauta ant motinų pečių. Tie, kurie buvo netekę abiejų tėvų, atsidūrė vaikų namuose. Jie nieko nežinojo nei apie savo tėvą nei motiną, ar turi brolių, seserų... Kiekvienam vaikui, atėjus laikui, iškyla klausimas: kas aš toks, kas mano tėvai, kokia mano tautybė ir kodėl aš būtent toks, o ne kitoks? Ko klausti? Mokytojai buvo tie, kurie turėjo atsakyti į visus mūsų klausimus. Į juos buvo nukreiptos mūsų akys.

Aš šventai tikėjau, kad mano kartai antro karo patirti nereikės, bet jis vyksta šalia, ir tai yra baisu. Turiu svajonę: užbaigti parašyti knygą kaip manoji karta ėjo aušros link ir sulaukė laisvės ryto.Tas pabudimas buvo nuostabus. Jis parodė lietuvių ištikimybę savo Tėvynei.

Autorė