Knygą sudaro apysaka ir apsakymas...
Net negalėčiau 100% apsispręsti, kuris pasakojimas paliko didesnį įspūdį. Tačiau tikrai žinau, jog knyga buvo verta mano sugaišto laiko ir kad šios dvi skirtingos istorijos, kurios yra...

Knygą sudaro apysaka ir apsakymas...
Net negalėčiau 100% apsispręsti, kuris pasakojimas paliko didesnį įspūdį. Tačiau tikrai žinau, jog knyga buvo verta mano sugaišto laiko ir kad šios dvi skirtingos istorijos, kurios yra susipynusios tarsi į vieną, tikrai ne vienam perskaičiusiam paliko begalę apmąstymų.
Knygoje yra stipriai paliečiami tėvų ir vaikų santykiai, veikiau mamų ir dukrų. Dvejose istorijose dukra yra užgožta valdingos mamos, kuri, net gi jai užaugus, nesugeba paleisti, neleidžia išsilaisvinti iš jos tvirtų gniaužtų. Knygoje yra pavaizduotas stiprus skverbimasis į moters psichikos gelmes. Ryškūs moterų paveikslai, vidiniai išgyvenimai tiesia šiokį tokį kelią į romano žanrą, tačiau kodėl apysaka ir apsakymas, o ne vienas kūrinys - romanas, čia jau autorės pasirinkimas.
Apsakyme "Kambarys jazmino krūme" pagrindinė kūrinio veikėja nori žūtbūt susigrąžinti tėvų parduotą namą, kuris jai suteikia tiek daug skausmo ir liūdesio - prisiminimus apie prarastą brolį. Ji įsitikinusi, jog tik vėl įsigijusi šį namą galės pagaliau būti laiminga. Šis gana keistas Tilės (pagrindinės veikėjos) noras šiek tiek stebina, tačiau geriau įsigilinus galima suprasti, jog jai tai reiškia išsilaisvinimą. Išsilaisvinimą iš tos kančios, iš to vaikui neįprasto vaizdinio - spintoje klūpančio brolio, kurio akys tada buvo tik stiklo rutuliukai, be jokių emocijų, tiesiog - negyvos. Tik sugrįžus į tą vietą, kurioje prasidėjo jos skausmas, tik pažvelgus į savo sielos gelmes, į tą baimę, nuo kurios buvo bėgama, tik tada galima gyventi toliau, pagaliau ir vėl judėti į priekį....

Apysakoje "Prieblandos seserys" pagrindinė kūrinio veikėja Sigutė įsidarbina pas Filomeną - gražią, nepriklausomą, tačiau bjauraus būdo moterį. Sigutė prižiūri moters sūnų ir nė pati nesuvokia, jog pamažu pradeda ja žavėtis, jos geisti. Iš pažiūros visiškai skirtingos moterys, tačiau... Filomenai ta užgožta mergina primena ją pačią. Iškyla klausimas: "kas turėjo įvykti, kad ši moteris taip pasikeistų?". Netikusi motina, žuvęs vyras?... Tikriausiai. Šias dvi moteris jungia motinos atšiaurumas, nemeilė... Knyga palieka nežinioje apie Sigutės tolimesnį likimą, jos jauseną. Moteris jaučiasi susipainiojusi savo jausmuose, kuriuose grumiasi priklausomybė Filomenai ir gėda dėl sekso, kuriuo nusivylė, kuris turėjo leisti jai pasijuosti taip, kaip jaučiasi Filomena, kai mylisi su Juru (kitu knygos veikėju).

Knyga suteikianti kur kas daugiau nei apmąstymus ir gerą vakaro praleidimą prie knygos. Tai istorijos, kurios duoda suvokimą apie jausmus, apie tai, kas Tu esi ir koks turėtum būti. Knyga, kuri atminty išlieka kur kas ilgiau nei tie kasdieniai "romaniūkščiai".