Neseniai baigiau skaityti dar vieną, gan neseniai Lietuvoje pasirodžiusią knygą paaugliams. Dabar, praėjus kiek laiko nuo perskaitymo, pagalvojus apie ją, įsivaizduoju lengvai krintantį sniegą, ramumą...

"Kaip išsaugoti...

Neseniai baigiau skaityti dar vieną, gan neseniai Lietuvoje pasirodžiusią knygą paaugliams. Dabar, praėjus kiek laiko nuo perskaitymo, pagalvojus apie ją, įsivaizduoju lengvai krintantį sniegą, ramumą...

"Kaip išsaugoti gyvenimą" yra labai originalaus siužeto kūrinys. Veiksmas sukasi aplink dvi panašaus amžiaus merginas: Mendę ir Džilę. Šios dvi merginos nepažinojo viena kitos, buvo labai skirtingos, bet jų gyvenimai susidūrė, Džilės mamai priėmus itin svarbų sprendimą, kuris pakeitė jų gyvenimus.

Džilės ir jos mamos Robin gyvenime buvo ne viena nuoskauda, bet didžiausia, Džilės tėčio netektis. Būtent po šio įvykio Džilė užsisklendė savyje ir jai labai sunku buvo atsitiesti, tęsti gyvenimą. Robin, Džilės mama, suvokė gyvenimo prasmę ir su mintimi, kad viena atimta gyvybė dovanoja naują gyvybę, nusprendė įsivaikinti vaiką.

Būtent kita pagrindinė veikėja Mendė ir buvo žmogus, kuris turėjo atiduoti savo dar negimusį vaiką įvaikinimui. Elektroninių laiškų pagalba Mendė susirado Robin ir tarp jų užsimezgė pokalbis. Galiausiai istorija knygos prasidėjo tada, kai Mendė atvažiavo ir apsigyveno Robin ir Džilės namuose. Visos trys moterys ėmė laukti ir ruoštis kūdikio gimimui.

Svarbu paminėti, kad Džilė buvo tas žmogus, kuris mažiausiai norėjo pokyčių, išvysti namuose dar vieną žmogų, net jei tai turėjo būti nekaltas vaikelis. Mergina itin nepasitikėjo naująja atvykėle Mende, stengėsi sužinoti jos paslaptį, išsiaiškinti, ko iš tiesų siekė Mendė. Pamažu ši panieka ir pavydas išaugo į tikrą draugystę.

Knygos eigoje sužinosite visą Mendės istoriją. Kaip iš tiesų ji pastojo, sužinosite apie jos tėvus, apie pirmąją meilę. Taip pat geriau perprasite jos charakterį ir sprendimą, dėl kurio ji net ir pati ėmė pamažu gailėtis, vos tik suprato, kad nematys savo vaikelio gyvenimo...

Kažkaip nepamenu ar esu tai dariusi anksčiau ar ne (Nepykit, visgi jau parašiau virš 60 aprašymų :) ), bet šį kartą labai lengva buvo įsivaizduoti, kaip atrodo abi veikėjos. Džilę įsivaizduoju, kaip juodą spalvą mėgstančią merginą, su tamsiais dažytais plaukais, ne vienu auskaru ir daugybe kitų papuošalų. Įsivaizduoju ją su ilgu juodu sijonu ir odiniu švarkeliu. Bet išorė ne visai atitinka vidų: nors Džilė ir pasirodė užsispyrusi ir savo nuomonės tvirtai besilaikanti mergina, buvo tikrai galima sujaudinti ją, suvirpinti širdį.
Priešingai nei Džilė, Mendė man pasirodė kaip labai angeliškas žmogus. Įsivaizduoju ją kaip nuostabių auksinių ilgų plaukų savininkę, mėgstančią šviesias spalvas, lengvai krentančias gelėtas sukneles. Kaip pievų mergaitę. Mendės išorė atitiko jos vidų - mergina niekam nelinkėjo blogo, rūpinosi ne tik savimi, bet ir kitais...

Manau, kad ši knyga yra labai originali ir džiaugiuosi, kad buvo išleista Lietuvoje. Skaitytojai puikiai galės pamatyti dvi veikėjų puses: norinčių įsivaikinti ir tų, kurie nori atiduoti savo vaiką. Tai bus nesunku padaryti, nes knygos skyriai padalinti į pasakojimus iš Džilės pusės, taip pat pasakojimus ir iš Mendės pusės. Manau, kad perskaitę šį kūrinį suprasite, kad nereikia visada teisti tų, kurie nori atiduoti savo vaiką. Ypač nežinant tų žmonių istorijos. Labai gerai autorė perteikė ir Nėščiosios emocijas, jausmus, savijautą. Tikrai buvo jaučiama įtampa ir suprantamai aprašytos vietos, kur Mendei buvo tikrai labai sunku visomis prasmėmis. Taip, kad paaugliai skaitytojai gavo puikią galimybę įsijausti į nėščiųjų kailį.

Dar viena akcentuojama tema šioje knygoje ir draugystė. Šiuo atveju tarp Mendės ir Džilės. Kaip ir minėjau, iš pradžių šios merginos nebuvo labai artimos, ypač to išvengti siekė Džilė, bet pamažu viskas pasikeitė. Ypač jus nustebins knygos pabaiga: sužinosite ar Mendė atidavė savo vaiką Robin, ar visgi nusprendė auginti pati. Šiuose žodžiuose yra dar viena paslėpta mintis, kuri tikrai nustebins ne vieną žmogų, kai tik perskaitysite tam tikrus knygos skyrius - suprasite.

Rekomenduoju kūrinį mėgstantiems jautrius lyrinius kūrinius, kupinus jausmų ir išgyvenimų. Labai nuostabiai susieta praeitis su dabartimi, manau, kad ir jūs tai pastebėsite. Rekomenduoju paaugliams nuo 14 metų, nes manau, kad būtent tokio amžiaus ima kilti tam tikri klausimai apie gyvenimą, jo svarbą... Kažkur skaičiau rekomendaciją ir man labai patiko žodžiai "Rekomenduoju paskaityti šį kūrinį ir mamoms, ir dukroms". Tikrai pritariu ir akcentuoju pati. Manau, kad mamų ir dukrų ryšys dar labiau sustiprės abiems perskaičius šį nuostabų kūrinį.

Naršydama internetiniuose knygų puslapiuose žvalgausi knygų, kurias norėčiau paskaityti. Dažnai akys užkliūva už spalvingo, įdomaus viršelio - tokią knygą paėmus, norisi ją skaityti. Tačiau šįkart mano akis patraukė...

Naršydama internetiniuose knygų puslapiuose žvalgausi knygų, kurias norėčiau paskaityti. Dažnai akys užkliūva už spalvingo, įdomaus viršelio - tokią knygą paėmus, norisi ją skaityti. Tačiau šįkart mano akis patraukė ne viršelis, o pavadinimas - "Kaip išsaugoti gyvenimą". Iš pradžių maniau, jog tai lyg patarimų knyga, tačiau pažvelgusi į nugarėlę pamačiau, jog tai pasakojimas apie dvi labai skirtingas septyniolikmetes merginas ir jų gyvenimo vingius.

Viena iš jų - Mendė, kuri, esant tam tikromis aplinkybėmis, netyčia pastojo. Antroji - Džilė, turinti mylinčią mamą, ir, deja, praradusi tėtį, kurio niekaip negalėjo pamiršti. Tėčio mirtis pavertė Džilę užsidariusia, maištinga, turinčia nedidelį draugų ratą. Paauglės gyveno skirtingomis sąlygomis, tačiau joms buvo lemta susitikti - Džilės mama norėjo turėti dar vieną vaiką, todėl internetu susirašinėdama su Mende susitaria, jog Mendė, pagimdžiusi kūdikį, atiduos jį Džilės motinai. Paauglė apsigyveno Džilės namuose iki tol, kol pagimdysianti. Čia ir prasideda mergaičių tarpusavio santykiai - Džilė pyksta ant Mendės, negali pakęsti, jog ji apsistojusi namuose, naudojasi Džilės daiktais, palenkia į savo pusę mamą.

"Tu - ne šeimos narė! - rėžia ji. Ji paleidžia savo alkūnes. Jos rankos dreba. - Esi tik inkubatorius, nešiojantis kažką, kas galbūt padarys mano motušę laimingą!"

Mendė, būdama jautri ir švelnaus būdo, nejausdama neapykantos Džilei, stengiasi suprasti jos elgesį ir pykčio proveržius, nes žino, jog Džilė išgyvena sunkų laikotarpį dėl tėčio mirties. Mergina jaučia gailestį Džilei ir "neatsikerta" į įžeidinėjimus, apmąsto jos žodžius savyje.

Kad ir kaip skirtųsi viena nuo kitos, mergaitės turi daug panašumų, kurie aiškiai matomi knygos eigoje. Abi merginos - be galo vienišos. Joms trūksta žmogaus, kuris jas iš tikrųjų palaikytų ir suprastų. Būdamos užsidariusios neranda tikrų draugų ir tai skatina vienišumo, nepilnavertiškumo jausmą. Manau, jog tai ir trukdė paauglėms susidraugauti - jos bijojo atskleisti ką nors, ko niekas neturėtų žinoti, nenorėjo rodyti savo vidaus. Tačiau trintis tarp paauglių po žingsnelį mažėjo, jos pradėjo pažinti viena kitą, Džilė įžvelgė Mendėje kažką, ko niekada nematė, pažvelgė į jos likimą kitu kampu. Ir Mendės dvejonės dėl pilve augančios gyvybės privertė Džilę priimti tam tikrus sprendimus. Tai labai svarbi detalė knygos pabaigai.

Jei kas nors paklaustų, apie ką ši knyga dviem žodžiais, pasakyčiau - gyvenimo vertybes. Žmogus privalo puoselėti ir saugoti tai, ką turi bei niekada neatsisakyti nieko, kas jam išties brangu, nedaryti skubotų sprendimų. Taip pat - nespręsti apie žmogų iš jo išorės nežinant, ką jam teko išgyventi. Viso to moko šis jautrus, šiltas romanas, viso to moko Džilė ir Mendė, kurių istorija įkvepia ir sunkiose gyvenimo situacijose nepasiduoti, ieškoti išeities. "Kaip išsaugoti gyvenimą" - nuostabi knyga su nepaprastu pavadinimu, kurio tikroji reikšmė perprantama perskaičius knygą.