Marianne Power - Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą

Mariana 37 - erių metų laisvai samdoma žurnalistė, įvairių tekstų spaudai rašytoja. Gyvena nuomojamame bute (veikiau tą vietą būtų galima pavadinti pusrūsiu už...

Marianne Power - Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą

Mariana 37 - erių metų laisvai samdoma žurnalistė, įvairių tekstų spaudai rašytoja. Gyvena nuomojamame bute (veikiau tą vietą būtų galima pavadinti pusrūsiu už nežmoniška kainą). Yra nepriklausoma (t.y. vieniša - nei vyro, nei vaikų). Ir skendi skolose dėl savo palaido bei neapdairaus gyvenimo būdo. Nors Marianai ir patinka nepriklausomybė, tačiau vieną dieną ji supranta, kad dabartinis gyvenimas jos netenkina, kažką daro ne taip, tad nusprendžia keistis. Meta sau iššūkį vienerius metus tobulėti į pagalbą pasitelkus 12 įvairių saviugdos knygų, kiekvieną mėnesį praktiškai nagrinėjant ir gyvenime pritaikant vis kitą temą. “Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą” yra knyga, kurioje atskleidžiama kelionė per saviugdos pasaulį, jos užkulisiai ar išties saviugda toks nekaltas ir žalos nesukeliantis reikalas.

Tiesa ta, kad kuo giliau kapstaisi savyje, tuo labiau viskas atrodo netikra, tuo greičiau čiuoži į tą prarajos liūną „noriu dar“. Šiame kelyje reikalingos griežtos ribos, aštrus protas arba sveikos nuovokos nepraradęs asmuo šalia, kuris gebėtų suduoti skaudų, išbudinantį antausį, ir pasakyti „gana“, kuomet ribos bus peržengtos. Sunku patikėti, tačiau mažiau save kontroliuojančiam ir linkusiam į depresiją asmeniui, panašūs eksperimentai gali sukelti labai rimtų žalingų pasekmių. Kokias patyrė knygos rašytoja - atskleidžiama turinyje.

❗️❗️❗️O ši pastraipa skirta ne tik mažiau kontroliuojantiems save, tačiau visiems, kurie mėgsta tokio pobūdžio knygas. Saviugdos praktikos į paviršių gali iškelti įvairius pasąmonėje glūdinčius prisiminimus ir emocijas, kurie sukrečia priversdami prarasti pusiausvyrą. Tada prasideda problemų savikūros bei įvairūs neadekvatūs gyvenimo prasmės ieškojimai. Sveika neprarasti saiko savęs tobulinime. Viskas ko mums reikia – turime čia ir dabar. Privalote išmokti tai pamatyti ir įgusti pasiimti. Taip pat reikėtų prisiminti, kad per daug laisvo laiko – puiki dirva abejonėms ir įvairioms neurozėms vystytis ❗️❗️❗️

Kas patiko:
⚜️ Nustebino tai, kad trečdalį knygų iš Marianos eksperimento aš turiu, keletą aprašytų jau anksčiau svarsčiau įsigyti ir dar sužinojau naujų, kurios sudomino. Apie kai kurias autorė atskleidė visai teigiamų dalykų. Dėl kai kurių supratau, kad neverta gaišti laiko.
⚜️ Praktinis perskaitytų knygų patarimų pritaikymas gyvenime. Viso to pasėkmės, šypseną keliantys nuotykiai.
⚜️ Mama. Santūriai, trumpai ir aiškiai, be jokių išvedžiojimų sakanti tiesą. „Geriausias mokymasis per patirtį“ (čia jau mano žodžiai) - nors ir mama akivaizdžiai matė kokioje duobėje skendi Mariana, negelbėjo jos pamokslais, leido pajusti pasekmes už savo veiksmus ir rasti atsakymus į savo klausimus pačiai.

Kas nepatiko:
❌ Nuolatinės išgertuvės, ištisinis alkoholio šleifas visoje knygoje. Tarsi aprašytų ne saviugdos iššūkį, o konkurso „Kas daugiau prisiliuobs“ laureatų gyvenimus. Iš tiesų net pasirodė dirbtina, ar tikrai žmogus gali šitiek gerti? Gal pradžioje Marianai vertėjo užsirašyti į anoniminių alkoholikų klubą, o ne pradėti nuo saviugdos ir tai būtų viską išsprendę?
❌ Finansai. Suprantu, kad ne visi mes esame finansų valdymo guru. Tačiau ar tikrai 37 metų žmogus gali turėti skolų kredito įstaigoms dešimtimis tūkstančių ir to nežinoti, o sužinojęs toliau švaistyti pinigus?
❌ Lengvabūdiškumas ir problemų „nematymas“. Visur.

Ar rekomenduočiau? Tiems kas domisi savęs tobulinimu – taip. Tiesiog dėl požiūrio praplėtimo, kur gali nuvesti saviugda. Nes tai, kas vyksta pašonėj, matosi geriau nei tai ką patys darome su savo gyvenimu. O ar būtų įdomu skaityti tiems žmonėms, kurie nesidomi saviugda, net negalėčiau pasakyti.