Visada labai sunku aprašyti negrožinę literatūrą. Knyga "Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus" yra priskiriama žinynams, mokslinei literatūrai, tačiau su tuo galiu ginčytis. Visų pirma, ši knyga remiasi ne...

Visada labai sunku aprašyti negrožinę literatūrą. Knyga "Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus" yra priskiriama žinynams, mokslinei literatūrai, tačiau su tuo galiu ginčytis. Visų pirma, ši knyga remiasi ne pirmaisiais rašytiniais šaltiniais. Autorius surinko kitų rašytojų, tyrinėtojų, mokslininkų įžvalgas, pridėjo savo požiūrį, savo matymo kampą ir pateikė skaitytojui. Antra, knygoje per aktyviai yra kišama Vokietija (nėra ko stebėtis, autorius - Hamburgo universiteto profesorius): tarkim skyrelis Biblija vokiečių kalba - kodėl vokiečių, o ne rusų ar anglų? Arba skyrelis Knygos, pakeitusios pasaulį - kodėl tarp visų paminėtų knygų (Tomas Akvinietis "Summa Theologiae, Čarlzas Darvinas "Rūšių atsiradimas natūralios atrankos būdu") nėra Karlo Markso "Kapitalas" dalių?

Tačiau šioje knygoje atradau, tiksliau prisiminiau kai kurias užmirštas mokyklines žinias. Sutinku su autoriumi, kuris teigia, jog pasaulio žaidėjai yra išsilavinę žmonės. Šachmatų partijoje žaidėjas praradęs daugumą figūrų neišlos, o žmogus, užmiršęs didžiąją dalį išsilavinimo žinių, negalės sau atsakyti į tokius klausimus kaip: šiuolaikinė valstybė, demokratija, mokslas turi ateitį? Taip pat labai patiko autoriaus idėja apie meną: meno diskurso (meno horizonto) lengva išmokti, nes nereikia tylėti. O tokio tylėjimo vieta yra muziejai. Muziejai atsirado iš šventyklų, kur buvo garbinami dievai. Tie dievai pavirto į meno kūrinius, o prieš kūrinius visi maldingieji stovi ir tyli. Štai tau ir meno žinovas...

Ir pabaigai norėčiau pasakyti, kad ši knyga tikrai nepamaišys žmogui, tačiau ar jis taps išsilavinusiu? Labai abejoju... Jis tiesiog nesupras šios knygos, nes ją skaitant reikia įjungti savo kritišką mąstymą.