Labai atvira, turbūt, galima pasakyti "apnuogininanti" istorija. Iš pradžių šokiravo (kaip galima apie tai kalbėti taip...), net nuteikė prieš knygos autorę, bet kažkuriame knygos puslapyje Virginijos nuoširdumas ir...

Labai atvira, turbūt, galima pasakyti "apnuogininanti" istorija. Iš pradžių šokiravo (kaip galima apie tai kalbėti taip...), net nuteikė prieš knygos autorę, bet kažkuriame knygos puslapyje Virginijos nuoširdumas ir sąžiningumas "pramušė" mano vidinius kriterinius barjerus.. Tiesiog pajutau, kad tai reali ir jautri, nenudailinta kasdienybės istorija. Esu mokytoja, auklėtoja, todėl savo darbe susiduriu su panašaus likimo artūrais ir galiu suprasti koks sunkus dalykas yra ta globa. Vertinga knyga, priversianti kelti klausimus, piktintis, stebėti, jausti...

Sunku rinkti žodžius, kurie tiksliai apibūdintų tai, kokius jausmus sukėlė ši istorija. Skaitant ją galima ir pykti, irzti, užjausti, jaudintis bei graudintis. Kad ir koks ne tobulas buvo Artūras, tačiau jis tik vaikas.....

Sunku rinkti žodžius, kurie tiksliai apibūdintų tai, kokius jausmus sukėlė ši istorija. Skaitant ją galima ir pykti, irzti, užjausti, jaudintis bei graudintis. Kad ir koks ne tobulas buvo Artūras, tačiau jis tik vaikas.. Kuris didžiąją savo gyvenimo dalį praleido vaikų namuose. Tad jam buvo tikrai nelengva prisitaikyti prie naujojo gyvenimo, kuris jo laukė už globos namų sienų.
Tai tikrai be galo atvira, jautri bei pamokanti knyga. Lenkiu galvą prieš autorę, kuri turėdama du savo pačios vaikus surado vietos savo nsmuose bei širdyje Artūrui. Nors Virginija ir ne kartą savimi abejojo bei svarstė, jog galbūt ji vis dėlto per mažai skiria savo dėmesio, šilumos ar paguodos šiam vaikui, tačiau aš nei kiek neabejoju, jog ji buvo geriausia kas Artūrui gyvenime galėjo nutikti. Ne šiaip sau jis ją vadino MAMA 💛
Rekomenduoju perskaityti šią knygą tiems, kas mėgsta tikras, nepatogias, bet kartu ir be galo įtraukiančias knygas. Tikiu, jog perskaitę šią istoriją ką pamąstyti turėsite ir jūs..