Knygoje pirmą kartą plačiai pristatomas Bažnytinio paveldo muziejuje sukauptas Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių paveldo rinkinys, dailės, šalies istorijos ir liturgijos raidos požiūriu reikšmingiausi jo eksponatai.

Norint pabrėžti šių kūrinių prasmę apeigose ir vietą bažnyčioje, knygoje visi jie sugrupuoti pagal paskirtį: liturginiai indai, relikvijoriai, altoriaus reikmenys ir jo...

Knygoje pirmą kartą plačiai pristatomas Bažnytinio paveldo muziejuje sukauptas Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių paveldo rinkinys, dailės, šalies istorijos ir liturgijos raidos požiūriu reikšmingiausi jo eksponatai.

Norint pabrėžti šių kūrinių prasmę apeigose ir vietą bažnyčioje, knygoje visi jie sugrupuoti pagal paskirtį: liturginiai indai, relikvijoriai, altoriaus reikmenys ir jo puošmenos, pamaldumui skirti atvaizdai, procesijų atributai. Skyrių viduje laikomasi chronologinio principo, leidžiančio sekti kiekvienos dirbinių grupės formų ir dekoro raidą. Knygos pradžioje bendrais bruožais apžvelgiama Vilniaus arkivyskupijos istorija. Leidinio struktūra, įvadiniais straipsniais, kūrinių atranka ir juos lydinčiais tekstais siekiama kuo patraukliau ir įtaigiau kalbėti apie Katalikų Bažnyčios tradiciją, jos prigijimą ir augimą Lietuvoje, suteikti žinių apie apeigų ir papročių ypatybes, dailės kūrinių reikšmę liturgijoje, padėti įžvelgti vaizduojamų siužetų ir simbolių prasmę.

Atvaizdų galerija ir greta esantys trumpi komentarai, lyg viena greta kitos sudėliotos galvosūkio detalės, sukuria pasakojimą apie Lietuvos valstybės klestėjimo laikus ir dramatiškus jos raidos tarpsnius, Bažnyčios institucijų veiklos pakilimo ir persekiojimo laikotarpius, paskatina susimąstyti apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – praeityje klestėjusio kultūrinio centro – reikšmę ir nykimo priežastis, suvokti karų ir vienos paskui kitą sekusių okupacijų pasekmes, leidžia įsivaizduoti didžiules sakralinio paveldo netektis.