Monografijoje pristatoma krikščioniškoji kristologija. Analizuojamas istorinis Jėzus Kristus, siekiant atskleisti jo reikšmę krikščioniškajai teologijai, remiantis Šventuoju Raštu, Bažnyčios tėvų mokymu, Vatikano II Susirinkimo dokumentais bei daugeliu kitų šiuolaikinių autorių.

Knygoje ieškoma sąlyčio taškų su pačiais moderniausiais istorinio Jėzaus tyrimais bei jų atliepu ne tik...

Monografijoje pristatoma krikščioniškoji kristologija. Analizuojamas istorinis Jėzus Kristus, siekiant atskleisti jo reikšmę krikščioniškajai teologijai, remiantis Šventuoju Raštu, Bažnyčios tėvų mokymu, Vatikano II Susirinkimo dokumentais bei daugeliu kitų šiuolaikinių autorių.

Knygoje ieškoma sąlyčio taškų su pačiais moderniausiais istorinio Jėzaus tyrimais bei jų atliepu ne tik šiuolaikinėje dogminėje kristologijoje, bet ir istorijoje, filosofijoje. Šios plačios analizės pagrindas – Jėzaus asmens biblinis suvokimas, Senojo Testamento mesianistinių pranašysčių supratimas, Evangelijų liudijimai apie Jėzaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą, Apaštalo Pauliaus laiškai. Tekste nagrinėjami Tacito, Juozapo Flavijaus, Svetonijaus, Plinijaus Jaunesniojo palikti raštiški istoriniai liudijimai, ypatingas dėmesys skiriamas judaizmo religijai bei kultūrai, kurioje ir gyveno Kristus.

Monografijoje nušviečiamas oficialios Bažnyčios doktrinos formavimosi kelias, išryškinant pagrindinių pirmųjų septynių Bažnyčios susirinkimų kristologines dogmas, kurios pagrindė Kristaus prigimties supratimą ir to svarbą visai krikščioniškajai doktrinai bei pačiai Bažnyčiai. Aptariamos sisteminės teologijos temos: Bažnyčia, Švč. Trejybė, Jėzaus asmens suvokimas, pašaukimas į amžinybę ir Dievo Karalystės idėja. Monografija paremta gausia modernia moksline literatūra ir šaltiniais.