Knygoje „Imperinis Vilnius“ nagrinėjamas Lenkijos ir Lietuvos klausimas Prancūzijos ir Rusijos imperijų Europos politikoje. Silvija Lemason įtikinamai parodo, kad Lietuvos, atsidūrusios tarp Rusijos ir Prancūzijos, likimą giliai paženklino Napoleono avantiūros; dėl to svarbu nedelsiant atskleisti Lietuvos indėlį, grąžinti jai teisėtą vietą 1812 metų prancūzų ir rusų dvikovoje, pažymėti...

Knygoje „Imperinis Vilnius“ nagrinėjamas Lenkijos ir Lietuvos klausimas Prancūzijos ir Rusijos imperijų Europos politikoje. Silvija Lemason įtikinamai parodo, kad Lietuvos, atsidūrusios tarp Rusijos ir Prancūzijos, likimą giliai paženklino Napoleono avantiūros; dėl to svarbu nedelsiant atskleisti Lietuvos indėlį, grąžinti jai teisėtą vietą 1812 metų prancūzų ir rusų dvikovoje, pažymėti dėl minėto indėlio kilusius nesusipratimus, klaidas ir praleistas progas. 1812 metais Aleksandras I ir Napoleonas buvo susigundę „imperiniu Vilniumi“, tačiau abu neįvertino viso to potencialo, kurį Lietuva, kaip tautinių ir kultūrinių samplaikų žemė, atvira ir gebanti vienodai suvokti Vakarų ir Rytų įtakas, galėjo jiems pasiūlyti.

Šios dvigubos nesėkmės akivaizdoje aplinkybės ir skubos reikalaujantis kontekstas neabejotinai suvaidino savo vaidmenį. Dviejų imperatorių nežinojimas ir nesugebėjimas įvertinti didingos Vilniaus praeities, taip pat nesupratimas, kokia turtinga yra lietuvių tautinė ir kultūrinė istorija, paaiškina tokį pralaimėjimą.

Silvija Lemason (Sylvie Lemasson) yra politologė, dip­lomatė, Grenoblio politikos mokslų instituto ir Liono III universiteto docentė, vadovaujanti mokslinio tyrimo darbams tarptautinių santykių srityje. Ji taip pat dėsto Vokietijoje, Vidurio ir Rytų Europoje, Egipte, Maroke, Turkijoje, buvo Prancūzijos ir Baltarusijos politikos mokslų fakulteto dekanė, dirbo kultūros patarėja, tarptautine technine eksperte ir bendradarbiavimo atašė (kartu ir „Prancūzų instituto“ direktore) Minske, Vilniuje, Kaire ir Pekine.