Šioje knygoje autorius kalba apie mūsų dabartinį santykį su gyvūnais, koks jis buvo anksčiau ir koks jis galėtų būti ateityje, jeigu tik įsisąmonintume, kodėl tai, kas vyksta su gyvūnais dabar, turi būti visiškai...

Šioje knygoje autorius kalba apie mūsų dabartinį santykį su gyvūnais, koks jis buvo anksčiau ir koks jis galėtų būti ateityje, jeigu tik įsisąmonintume, kodėl tai, kas vyksta su gyvūnais dabar, turi būti visiškai pakeista. Svarbiausi pasikeitimai, kurie turėtų įvykti, yra intensyvioji gyvulininkystė ir moksliniai eksperimentai su gyvūnais. Tačiau tam, kad pokyčiai įvyktų, neužtenka vien žinoti tam tikrus faktus. Pirmiausia turime atsakyti į pagrindinį moralinį klausimą – kuo remdamiesi mes laikome gyvūnus prastesniais už save ir kodėl neatsižvelgiame net į menkiausius jų gyvenimo interesus?Atrodo akivaizdu, kad gyvūnai labai smarkiai nuo mūsų skiriasi, tarkim protu ar gebėjimu kalbėti, tačiau autoriui tokie argumentai atrodo neįtikinami. Kuo tada yra paremta žmonių lygybė, nors žmonės tarpusavyje labai skiriasi, yra skirtingų gebėjimų, o kai kurie net protiškai atsilikę. Tuomet autorius iškelia savo pagrindinę knygos idėją, kurią suformulavo remdamasis Benthamo raštais – visus žmones vienija „gebėjimas jausti kančią ir džiaugsmą“(P.45). Tai vienija ir visus kitus „nežmogiškus gyvūnus“, tačiau į jų interesus neatsižvelgiame, nes vadovaujamės tik savo rūšies interesais.
Knygoje svarbiausias yra kančios, o ne mirties klausimas, todėl tiek daug dėmesio skiriama gyvūnų kančioms eksperimentų metu arba gyvūnų laikymui mikroskopiniuose garduose, kuriuose jie net net negali apsisukti. Čia išskirsiu kelius pagrindinius dalykus, kurie geriau atskleidžia knygos esmę:
1. Moterys ar juodaodžiai turi lygias teises ne todėl, kad buvo įrodyta, jog jie yra tokio paties intelektinio lygio kaip ir vyrai. Svarbiausia yra tai, kad jie sugeba jausti kančią, todėl ir gyvūnų atžvilgiu nereikėtų taikyti savo rūšistiniu pažiūrų vien todėl, kad jie yra žemesnio intelekto(P.43-44).
2. Moksliniai eksperimentai su gyvūnais dažniausiai yra niekam tikę. Dažniausiai jais nieko neįrodoma, nes žmonių organizmas dažnai reaguoja skirtingai į ligas, kurios gyvūnams gali būti nepavojingos.
P.104. „Tarp kitų vaistų, kurie po bandymų su gyvūnais buvo patvirtinti kaip saugūs, o vėliau pasirodė žalingi, galima paminėti vaistą nuo širdies negalavimų „Practolol“, nuo kurio žmonės apako, ir kosulį slopinantį vaistą „Zipeprol“ – kai kuriems vartojusiems asmenims jis sukėlė traukulius, o kai kuriems – net komos būseną“.
3. Intensyviosios gyvulininkystės verslininkų vykdomas gyvūnų kankinimas, kai jie būna uždaromi ankštuose narvuose ar garduose. Visi naminiai gyvuliai yra socialūs gyvūnai, tokie pat kaip šunys ar katės, todėl jie turi tam tikrų poreikių. Patys svarbiausi poreikiai – nuolatos judėti ir patiems susirasti maisto.
4. Mirtis turi būti kiek įmanoma mažiau skausminga, tačiau tai ne visada įmanoma, pavyzdžiui, dėl religinių priežasčių ar dėl paprasčiausios darbo skubos, kai darbuotojai pernelyg apkraunami darbu. Elektrošokas iš tikrųjų sukelia skausmą!(P.221)
5. Reikia keisti mitybos įpročius ir tapti vegetaru. Aišku, geriau būti veganu, bet šiuolaikiniame pasaulyje viskas yra labai susiję ir nevisada galima pasakyti, kada produkte yra pieno produktų. Nereikia siekti tobulumo, svarbiausia, kad būtų atsisakoma pačios mėsos. Mėsos ir pieno klausimai yra pakankamai komplikuoti ir, reikia pasakyti, pačioje knygoje gana menkai jie yra aptariami.

Žinoma, pati knygos tema yra pernelyg plati, kad viena knyga būtų galima visapusiškai viską aptarti, tačiau tai yra puikus įvadas visiems tiems, kurie nori susipažinti su pagrindiniais gyvūnų išlaisvinimo judėjimo teiginiais arba tiems, kurie planuoja žengti ar jau yra žengę vegetarizmo/veganizmo keliu. Knyga yra smarkiai atnaujinta nuo pirminio 1975 metų leidimo, todėl ji yra aktuali ir šiandien.