Kiekviena knyga šiame iššūkyje pasirinkta tarsi sąmoningai: viena pakliuvo, nes jau ilgokai buvo "norimų perskaityti knygų sąraše", kita, nes begalo patinka to autoriaus kūriniai, o ir pats autorius gal nieko, trečia -...

Kiekviena knyga šiame iššūkyje pasirinkta tarsi sąmoningai: viena pakliuvo, nes jau ilgokai buvo "norimų perskaityti knygų sąraše", kita, nes begalo patinka to autoriaus kūriniai, o ir pats autorius gal nieko, trečia - visada norėjosi perskaityti knygą už kurią mama mokyklos laikais gavo 3, nors mokytoja ir buvo sužavėta, kad tokia jauna panelė (t.y. mano mama) perskaitė tokią sunkią knygą, bet neįtiko atsakymas... ir taip toliau ir be galo... kitaip tariant visos knygos pateko su pateisinimu... na išskyrus šią: Viko Swarup "Gyvenimo lošimas"... Čia jau matyt bus iš tos serijos: "Pamačiau - nugalėjau"...

Aišku pirma mintis kilusi į galvą pamačius šią knygą, tai filmas "Lušnynų milijonierius"... O kaip galėtų nekilti? (Juk filmas sukurtas remiantis šia knyga)... Tik nepamenu man jis patiko, nepatiko, toks nieko ar šiaip... Mačiau ir tiek... emocijų nulis... Kaip su knyga?

Negalėčiau pasakyti, kad knyga vertinga ar nevertinga.. Iš viso nesuprantu, kas tą vertę nustato... Ieškoti didelės meninės vertės? Priimti už gryną pinigą indišką kultūrą, tokią kokia ji pavaizduota knygoje? Ieškoti gyvenimiškų pamokų? O mes apsieikime be visų šių nuobodžių klausimų...

Nes...

knyga persiskaitė greitai ir lengvai, laiko užėmė lygiai tiek pat kaip žiemą išeiti ryte į lauką ir įkvėpti gryno oro... "apsirengi",susitvarkai" išeini į lauką" įkpėti, o žiūrėk jau ir perskaitei"...

Kai pagalvoji tai gal šiek tiek ir juokinga knyga... Pagrindiniam knygos herojui atrodo visą gyvenimą sekasi nekaip arba iš viso blogai, o knygos pabaiga, kaip ir muilo operoje, trumpa ir su šimtaprocentine laime... ir atrodo, kad na jau daugiau tai nebebus jokių nelaimių... Gyvens visi ilgai ir laimingai...

Visgi...

pasakojami įvykiai įtraukia, kalbama apie tikrai nemažas socialines, ekonomines problemas, bet jos kažkaip neatrodo siaubingos (arba siaubai manęs nebeveikia), na tiesiog perskaičius knygą nelieka jokio slogumo..gal dėl super laimingos pabaigos? Gyveni sau žmogus našlaitėlis, paliktas tėvų, vėliau praradęs globėją-kunigą, be jokio mokslo, vargsti, bėgi nuo nesėkmių ar pavojų, bet... staiga pakliūni į televizijos žaidimą ir laimi kalną pinigų, nes atsakei į visus viktorinos klausimus, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su tavo gyvenimu... ir pasisek tu man taip... na knygos herojui pasisekė...

Kokios emocijos užplūdo perskaičius knygą? Ogi sukilo dar didesnis noras pačiai pažinti Indiją... o ir pačią šalį pradedi įsivaizduoti plačiau nei karves, Gango upę ar kokius ašramus...

O galų gale visai ir nesvarbu, kiek šioje knygoje yra tos tikrosios Indijos... Žmogus dirbi, pareini namo pavargęs, kartais išsekęs.. O va pasiimi į rankas tokią knygą kaip Viko Swarup "Gyvenimo lošimas" ir žiū jau ir nebe toks pavargęs, tiesiog skaitai ir mėgaujiesi ramybe...