Juodojo humoro meistro Arto Paasilina knygą "Gudrioji nuodų virėja" greitai suskaičiau keliaudama po miestą viešuoju transportu. Mažutė knygelė (167 psl.) savo linksmumu visuomet pakeldavo nuotaiką, nors, atrodytų, joje...

Juodojo humoro meistro Arto Paasilina knygą "Gudrioji nuodų virėja" greitai suskaičiau keliaudama po miestą viešuoju transportu. Mažutė knygelė (167 psl.) savo linksmumu visuomet pakeldavo nuotaiką, nors, atrodytų, joje vaizduojamos realijos anaiptol nelinksmos.

Istorija pasakoja apie vienišą, inteligentišką močiutę, gyvenančią užmiestyje. Kiekvieną mėnesį, pensijos gavimo dieną, ji sulaukia tolimo giminaičio bei jo banditų draugelių vizito, kurie ne tik pasiima visus senutės gautus pinigus, bet ir iš karto juos pragėrę nusiaubia ūkį, apvagia kaimynus, nukankina pasipainiojusius gyvūnus... Pasakojimas įtaigus ir labai tikroviškas. Skaitant darosi pikta ir apmaudu, nes supranti, kad įgąsdinta vieniša senutė nelabai kaip ir gali pasipriešinti...

Situacija apsiverčia aukštyn kojom ir smagumas prasideda, kai banditėliai sumąsto, liaudiškai tariant, "užversti bobutę" bei pasisavinti visą jos turtą. Deja (ir ačiū dievui), jų planelis neišdega ir vyrukai vienas po kito "užsilenkia" nuo gudrios senutės sau išsivirtų nuodų. Netyčia. Ir be galo juokingai.

Tokia per gero humoro prizmę pateikta istorija apnuogina didžiausias visuomenes piktžaizdes (terorą ir smurtą, kurį patiria seneliai, nusikalstamumą, prostituciją, alkoholizmą bei narkomaniją), atkreipia į jas dėmesį, bet neprislegia. Istorija žiauri, banditų mąstysena protu nesuvokiama, bet pasakojimo stilius lengvas, linksmas, įtraukiantis. Skaitai ir negali nustoti juokęsis...

Pasirinkęs aktualią kūrinio temą, rašytojas nemoko kaip reikėtų gyventi ir nieko nepropoguoja, tačiau labai aiškiai parodo, kas yra neteisinga, žiauru, beprasmiška. Ir jau nuo skaitančiojo priklauso, ką jis pasiims iš šios istorijos: vienam gal atsivers akys, kitas galbūt prisimins panašias istorijas ir atkreips dėmesį šalia gyvenančius vienišus senolius, trečias galbūt tik smagiai pasijuoks, bet įpras nusišypsoti močiutei, lesinančiai balandžius...

Man ši istorija priminė žinomą, bet iki šiol labai tolima atrodžiusią smurto prieš vienišus senolius problemą ir paskatino susimąstyti. Pagavau save užduodančią sau klausimus (pvz. Kodėl taip atsitinka? Ką tokioje situacijoje gali padėti visuomenė? Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų?) ir taip žengiau pirmąjį žingsnelį ieškodama sprendimo. Vadinasi, knyga savo tikslą pasiekė....

Rekomenduoju mėgstantiems gerą humorą bei neieškantiems "sukramtytų receptų" knygos.