2020–2021 m. pirmą kartą Lietuvos archeologijos istorijoje vyko išsamūs tyrinėjimai dideliame infrastruktūros plėtros projekte – Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties (GIPL) vietoje. Tai 165 km ilgio pjūvis erdvėje ir laike, kuris davė retą progą geriau pažinti Lietuvos priešistorę. Ir ta proga išskirtinė, nes ekskavatoriai kasė tiesiai ir nebūtinai ten, kur norėtų archeologai. Tad...

2020–2021 m. pirmą kartą Lietuvos archeologijos istorijoje vyko išsamūs tyrinėjimai dideliame infrastruktūros plėtros projekte – Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties (GIPL) vietoje. Tai 165 km ilgio pjūvis erdvėje ir laike, kuris davė retą progą geriau pažinti Lietuvos priešistorę. Ir ta proga išskirtinė, nes ekskavatoriai kasė tiesiai ir nebūtinai ten, kur norėtų archeologai. Tad archeologiniai tyrimai GIPL trasoje atskleidė tikrąjį ir gana netikėtą vaizdą – įvairių laikotarpių žmonių veiklos pėdsakus ten, kur jų archeologai galbūt net neieškotų.

Archeologų Roko Vengalio ir Gyčio Piličiausko vadovaujama Lietuvos istorijos instituto ekspedicija ištyrė maždaug 40 km dujotiekio atkarpas. Vėliau prie jų prisijungė archeobotanikas Karolis Minkevičius ir visi trys kartu pabandė papasakoti Lietuvos archeologams bei archeologija ir istorija besidomintiems žmonėms, kas buvo surasta ir kaip tai keičia ankstesnį mūsų supratimą apie senuosius Lietuvos gyventojus.