Renesanso poetas, vertėjas ir dramaturgas, lenkų literatūrinės kalbos ir humanistinės Europos kultūros kūrėjas, rašęs lenkų ir lotynų kalbomis, Janas Kochanowskis (Jan Kochanowski; 1530–1584) plačiai žinomas literatūros pasaulyje. Gyvenęs ATR laikais, jis įvairiais ryšiais susijęs ne tik su gimtąja Lenkija, bet ir su Lietuva: pirmiausia kaip talentingas kūrėjas, daręs didelę įtaką...

Renesanso poetas, vertėjas ir dramaturgas, lenkų literatūrinės kalbos ir humanistinės Europos kultūros kūrėjas, rašęs lenkų ir lotynų kalbomis, Janas Kochanowskis (Jan Kochanowski; 1530–1584) plačiai žinomas literatūros pasaulyje. Gyvenęs ATR laikais, jis įvairiais ryšiais susijęs ne tik su gimtąja Lenkija, bet ir su Lietuva: pirmiausia kaip talentingas kūrėjas, daręs didelę įtaką mūsų literatams, rašiusiems lotynų, lenkų, vokiečių ir lietuvių kalbomis. Antra, kaip karaliaus sekretorius Kochanowskis dažnai vykdavęs į dvarą Vilniuje, nes Žygimantas Augustas labiau linko prie savosios lietuviškos sostinės ir stengėsi praleisti daugiau laiko būtent čia. Kochanowskis apsistodavo, kaip galima spręsti iš kūrybos, ir Radvilos Juodojo dvare Buivydiškėse, taigi jis iš vidaus pažino lenkų ir lietuvių gyvenimą, kultūrinio ir politinio elito užkulisius, kiaurai matė dvariškių gyvenimo būdą. Poetas dažniau rinkosi akylo stebėtojo, o ne dalyvio poziciją, tačiau su tokia nuostata: esu žmogus, ir visa, kas žmogaus, man nėra svetima. Epigramose tas žmogus ir matyti – ne tik siela, bet ir atvira prigimtimi, nepridengtu kūnu. Būdamas Vilniuje ar studijuodamas Karaliaučiaus universitete, poetas plačiau pažino lietuvių ir žemaičių kraštą, žmonių būdą, tai atsispindi ir kūryboje. Todėl jį savu laikė mūsų krašto garsieji poetai: Poška, Valiūnas ir kiti. Jau vien ko verta Adomo Mickevičiaus pagarba ir dėmesys Kochanowskiui: juk jo garsiąją epigramos „Sveikatai" iš NIEKŲ posmą jis įterpė į Pono Tado įžangą, kuri dažnam lietuviui iki pat XIX a. buvo Mickevičiaus ir drauge Kochanowskio atpažinimo ženklas, bet dabar, kai to meto lenkiškas realijas mažai kas besupranta, tas posmas tarsi nebeturi Kochanowskio žymės. Lietuvos literatūros mokslui Kochanowskis kiek labiau žinomas kaip psalmių kūrėjas, bet beveik nebepažįstamas kaip epigramų FRASZKI, arba NIEKŲ, – šio mokslinio projekto objekto – poetas. Tris epigramų knygas iš viso sudaro 320 kūrinių lenkų kalba. Numatoma leisti dvikalbę knygą, kurią sudarys biografinė (gyvenimo ir kūrybos) analizė, epigramų genezės, jų tyrimo ir eiliavimo technikos pristatymo studija, epigramos bus pateiktos su vertimu į lietuvių kalbą ir moksliniais komentarais.