Julian Barnes kūrybą pamilau perskaičiusi jo kūrinį "Pabaigos jausmas". Šią knygą skaičiau net kelis kartus, bet planuoju ją perskaityti dar ir dar, nes tai knyga, kurią norisi skaityti ir kaskart iš jos išmokti vis kažko...

Julian Barnes kūrybą pamilau perskaičiusi jo kūrinį "Pabaigos jausmas". Šią knygą skaičiau net kelis kartus, bet planuoju ją perskaityti dar ir dar, nes tai knyga, kurią norisi skaityti ir kaskart iš jos išmokti vis kažko naujo. Savo darbe dažnai su viena kolege diskutuodavome apie autorių ir jo kūrybą, nes pasirodo, kad ji yra to autoriaus gerbėja ir žinojo apie kiekvieną kūrinį viską labai išsamiai. Todėl pasinaudojusi jos rekomendacija, pasirinkau "Flobero papūga". Jau pats skambus knygos pavadinimas leidžia suprasti, kad knyga bus apie ryškią ir mėgstančią "išsišokti" asmenybę. Kas dar nežinote, kas buvo Giustavas Floberas, galiu trumpai priminti. Tai pirmasis modernus romanistas, realizmo tėvas, romantizmo duobkasys, pontoninis tiltas, jungiantis Balzaką su Džoisu, pagarsėjęs savo kūriniu "Ponia Bovari". Tai apie ką šis romanas? Daug nepasakosiu, tiesiog, kas norėsit ją skaityti, patys prisiliesite ne tik žodžiais, bet ir mintimis prie šio nepaprasto šedevro. Tai kūrinys, kuris atskleidžia ne tik Flobero, bet ir to meto garsių žmonių gyvenimus, kritikus ir jų kritikuojamą literatūrą, kūrybines kančias, dėl kurių vieni kūriniai buvo ilgai rašomi, o kurie taip ir neišvydo dienos šviesos. Atrodo, kad su Julian Barnes rašymo stiliumi jau buvau susidūrusi ir jis man pasirodė ne itin lengvas, bet šis kūrinys buvo dar sunkesnis, tačiau kažkas prie jo traukė ir norėjosi skaityti nedarant jokių pertraukų. Kalbant apie citatas, kurių autorius yra pats Floberas, tai kažkas tokio unikalaus, storžieviško, chamiško, bet tuo pačiu gražaus ir lyriško. Juk ne veltui yra sakoma, kad po šėtono veidu slepiasi tyra siela. Todėl daug citatų iš šios knygos nugulė ir į mano citatų sąsiuvinį, kuriame rašau tik tas, kurios patraukia mano dėmesį, priverčia susimąstyti ir kurias galėsiu pritaikyti savo gyvenime. Viena iš tokių, kuri paliko man neišdildomą įspūdį, buvo būtent ši: "Mes visi esame į narvus patupdyti paukščiai ir gyvenimas labiausiai prislegia tuos, kurių didžiausi sparnai"