C. G. Jungas yra atgaiva tiems, kurie jaučia, kad žmogus turi būti kažkas daugiau nei vien kūnas, sąmonė ir pasąmonė. Aš pati jį pamėgau dar paauglystėje, kai kiekvieną naktį sapnuodavau ilgus, keistas istorija...

C. G. Jungas yra atgaiva tiems, kurie jaučia, kad žmogus turi būti kažkas daugiau nei vien kūnas, sąmonė ir pasąmonė. Aš pati jį pamėgau dar paauglystėje, kai kiekvieną naktį sapnuodavau ilgus, keistas istorija sprimenančius sapnus, kurių nei kasdieniai įvykiais, nei sapnininku paaiškinti nebegalėdavau. Žinoma, iš to, ką tada skaičiau, tiek tesupratau, ir tiek teatsimenu, todėl dabar viską skaitau kaip pirmą kartą.



Dabar, kai atsiliepią rašau jau praėjus kuriam laikui po skaitymo, kaip vienas iš knygą apibūdinančių žodžių galon ateina "dievoieška". Jungas tikėjo, kad gyvenimas turi prasmę, ir nors nejusti, kad aktyviai ar įkyriai pirštų savo ar ne savo religinį požiūrį, žmogaus santykis su tuo, kas yra aukščiau jo, kas jau nebėra jis, yra vienas iš svarbiausių Jungo tyrimų ir atradimų motyvų. Ir gal visoje šitoje knygoje to motyvo yra vos dvi pastraipos ar dvi eilutės, bet man jis taip įstrigęs, kad atrodo, jog visa knyga apie tai.



Visgi skaityti tai, ką parašė Jungo mokiniai ir pasekėjai dažnai yra lengviau nei tai, ką parašė pats Jungas - mintis jis reiškė sudėtingai, apimdamas daug įvairių plotmių, tikriausiai savo skaitytoju įsivaizduodamas pakankamai išsilavinusį ir gana daug žinių turintį žmogų. Todėl reikės susikaupti. Dar reikės susitaikyti, kad tekstas rašytas XX a. pirmoje pusėje, kai žmonės turėjo laiko aiškintis ir domėtis, todėl nebus taip, kad perskaičius viskas ims ir pasidarys aišku.