Mano manymu, kiekvienas iš mūsų savyje turime gyvą Getsbį, tai ta mūsų dalis, kuri visada žvelgia į žaliąją švieselę – ji veržiasi į rytojaus dieną, ir yra vadinama viltimi; bet ta viltis, kartais, pati to...

Mano manymu, kiekvienas iš mūsų savyje turime gyvą Getsbį, tai ta mūsų dalis, kuri visada žvelgia į žaliąją švieselę – ji veržiasi į rytojaus dieną, ir yra vadinama viltimi; bet ta viltis, kartais, pati to nežinodama, veda mus praeitin, kadangi visos mūsų „amerikietiškos“ svajonės, kurias siejame su ateitimi, susiformuoja galvojant apie praeitį, būtent todėl dažnai mes pasiklystam, susimaišom ir...baigiam dabartyje.
„Didyjį Getsbį“ tikrai verta perskaityti, jau vien dėl to, kad tai galima padaryti per vakarą. Ir tai, ką jūs gausite, iš šios knygos, bus daug verčiau, negu tai, ką ji iš jūsų atims – trupinėlį laiko.
Daugiau apie knygą: http://soberruby.blogspot.lt/2013/05/f-scott-fitzgerald-didysis-getsbis.html