Viktorija Einorė-Bechor šiuo metu gyvena Izraelyje. Ten išvykusi savanoriauti, sociologinį išsilavinimą turinti autorė ėmė tyrinėti šį tolimą, keblų ir dažnam europiečiui daugiau iš stereotipų, nei betarpiškos patirties pažįstamą kraštą: jame persipynusias kultūras, religijas, papročius ir gyvenimo būdą. Šioje knygoje ji pristato pokalbių su vietos žmonėmis, kuriuos sutiko...

Viktorija Einorė-Bechor šiuo metu gyvena Izraelyje. Ten išvykusi savanoriauti, sociologinį išsilavinimą turinti autorė ėmė tyrinėti šį tolimą, keblų ir dažnam europiečiui daugiau iš stereotipų, nei betarpiškos patirties pažįstamą kraštą: jame persipynusias kultūras, religijas, papročius ir gyvenimo būdą. Šioje knygoje ji pristato pokalbių su vietos žmonėmis, kuriuos sutiko savanoriaudama ir keliaudama, rinkinį. Pokalbiai įrašyti 2018-2020 metais, juose skleidžiasi atviros ir jautrios pašnekovų refleksijos apie žmogaus būtį, jos keliamus iššūkius ir nepaliaujamas savo vietos paieškas.

„Devintame gyvenime” susipažinsite su izraeliečiu, pasidalijusiu 2014 m. Gazos ruože vykdytos karinės operacijos siaubu ir šios patirties įtaka jo gyvenimo pasirinkimams; jaunu žydų ortodoksu, sutikusiu įsileisti svetimšalę į itin uždaros religinės bendruomenės kasdienį gyvenimą ir mąstyseną, pašaliniam žmogui pažįstamus tik iš filmų; su palestiniečiu iš Rytų Jeruzalės – įtakingu vietos lyderiu ir taikos organizacijų įkūrėju – atskleidusiu savo gyvenimo dramą ir mintis apie skirtingus konflikto naratyvus bei smurto šaknis; jauna moterimi, nusprendusia palikti griežtą religinę bendruomenę ir pažinti pasaulį bei save pačią už jos ribų; ir kitomis spalvingomis, įkvepiančiomis asmenybėmis iš itin skirtingų kontekstų.

Kadangi ši knyga iš dalies yra ir apie žadinančią bei gydančią pokalbio galią, pasirinkta netipinė jos architektūra išryškina platų pašnekovų pasaulėvaizdžių spektrą, paliekant vietos ir asmeninei skaitytojo perspektyvai, taip nebyliai kviečiant jį tapti aktyviu pokalbio dalyviu.

„Kūrinį skiriu žmogui, siekiančiam atpažinti savo balsą pasaulio triukšme ir juo patikėti. Triukšmu vadinu „neišgytas“ pasaulines ir asmenines negandas, istorines tautos skriaudas, visuomenėje vyraujančius stereotipus, artimųjų ir bendruomenės lūkesčius: visa tai, kas riboja ar pakerta mūsų gebėjimą įsiklausyti į savo giliuosius kodus ir pasitikėti savimi.“ (Viktorija Einorė-Bechor)