Daugelis šiais laikais moterų patiriamų sunkumų kyla iš to, kad pasaulyje jos pereina į veiklos lauką, anksčiau skirtą tik vyrams, ir moteriškų mitologinių modelių jame nėra. Jos keliasi į individualių žygių, laimėjimų ir savirealizacijos laukus ir džiungles.

Moteris – mūza, gyvybės šaltinis, kosmoso kūrėja, žynė, o kartu ir aistringa gundytoja, piktavalė dvasia. Knygoje...

Daugelis šiais laikais moterų patiriamų sunkumų kyla iš to, kad pasaulyje jos pereina į veiklos lauką, anksčiau skirtą tik vyrams, ir moteriškų mitologinių modelių jame nėra. Jos keliasi į individualių žygių, laimėjimų ir savirealizacijos laukus ir džiungles.

Moteris – mūza, gyvybės šaltinis, kosmoso kūrėja, žynė, o kartu ir aistringa gundytoja, piktavalė dvasia. Knygoje „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“ J. Campbellas gilinasi į moterų archetipus. Aprėpdamas ne vieną epochą, nuo neolito iki Renesanso, J. Campbellas grįžta prie pamatinių žmonijos pasakojimų, tarp kurių – Didžiosios Deivės mitas, Homero epai, šumerų ir Egipto mitologijos, viduramžių Artūro legendos, ir aptaria esmines moteriškų dievybių funkcijas bei simbolius.

Kaip skirtingos kultūros vaizdavo deives meno kūriniuose? Kaip kito nuogo moters kūno suvokimas? Ką šiandien mums kalba Afroditė, Atėnė, Hera ir kitos klasikinių mitų moterys? Knyga „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“ kviečia į įspūdingą mitologinę kelionę, supažindina su archetipiniais moters įvaizdžiais ir klausia, kaip jie koreliuoja su jos vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje.

Joseph Campbell (Džozefas Kambelas, 1904–1987) – daugiau nei 20 knygų parašęs JAV mokslininkas, lektorius, laikomas vienu įtakingiausių lyginamosios mitologijos specialistų pasaulyje. Lietuvių kalba jau išleista kultinė jo knyga „Herojus su tūkstančiu veidų“, kurią žurnalas „Time“ įtraukė į 100 reikšmingiausių XX a. negrožinių knygų sąrašą, bei „Mitai, kuriais gyvename“, kurioje autorius analizuoja mitus kaip šiuolaikinio žmogaus gyvenimo pagrindą. „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“, autoriaus trečioji knyga lietuvių kalba, skirta moteriškų dievybių tyrimams. Pirmą kartą ji išleista jau po autoriaus mirties, rankraščius redagavo humanitarinių mokslų daktarė Safron Rossi.

„Niekam – nei Freudui, nei Thomui Mannui, nei Lévi-Straussui – nepavyko į mūsų kasdienę sąmonę grąžinti tokios stiprios mitinio pasaulio ir amžinųjų jo vaizdinių pajautos.“ – Psichologas, archetipinės psichologijos pradininkas Jamesas Hillmanas