Per poeziją, panašiai kaip per maldą, žmogus susitaiko, sutaria su pasauliu, jei ji pati nekyla į maištą tą pasaulį ardyti ir griauti iš neapykantos, puikybės ir kitų ydų, kurių kiekvienas žmogus ir literatūra į valias turi. Kaip aš įsivaizduoju, poeto uždavinys yra nesumeluotai tai paliudyti, ir to visiškai pakanka, kad laikų pabaigoje galėtum pasakyti, jog tai, ką darei, turėjo prasmės...

Per poeziją, panašiai kaip per maldą, žmogus susitaiko, sutaria su pasauliu, jei ji pati nekyla į maištą tą pasaulį ardyti ir griauti iš neapykantos, puikybės ir kitų ydų, kurių kiekvienas žmogus ir literatūra į valias turi. Kaip aš įsivaizduoju, poeto uždavinys yra nesumeluotai tai paliudyti, ir to visiškai pakanka, kad laikų pabaigoje galėtum pasakyti, jog tai, ką darei, turėjo prasmės ar bent jau prasmės iliuziją.
Liudvikas Jakimavičius

***

Liudvikas Jakimavičius – poetas, dramaturgas, eseistas, literatūros kritikas (gimė 1959 08 21 Kuliuose, Plungės rajone; mirė 2022 08 01 Vilniuje). 1985 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, 1991 m. – Lietuvos muzikos akademijos scenaristų kursus. 1988–1998 m. bendradarbiavo su „Šėpos“ teatru, buvo vienas iš jaunųjų kultūros žurnalo „Sietynas“ rengėjų, dirbo mėnraščio „Metai“ redakcijoje, nuo 1998 m. – „7 meno dienų“ redakcijoje, prodiuserių firmose, Baltijos TV scenaristu bei režisieriumi, vėliau „Literatūros ir meno“ redakcijoje.

Be poezijos, yra parašęs pjesių, kūrinių vaikams, literatūros kritikos straipsnių, publicistikos bei eseistikos. Eilėraščių išversta į anglų ir kt. kalbas. 2022 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.