Šioje knygoje pasakojama apie pasaulį berniuko akimis. O tas pasaulis atrodo painus, nesuprantamas, sudėtingas... Nepaisant to, kad knygos anotacijoje nuraminta, jog "kalbos vingrybėse niekada nepasimeta pasakojamos istorijos...

Šioje knygoje pasakojama apie pasaulį berniuko akimis. O tas pasaulis atrodo painus, nesuprantamas, sudėtingas... Nepaisant to, kad knygos anotacijoje nuraminta, jog "kalbos vingrybėse niekada nepasimeta pasakojamos istorijos siūlas", aš jį pamesdavau nuolat. Tarp daugybės metaforų, detalių ir smulkmenų sugauti istorijos esmę dažnai tikrai labai sunku.

Taigi, viena vertus, knyga labai fragmentiška, lyg įsimintiniausių vaikystės nutikimų nuotrupų (nepažintame užleistame sode sutikta paslaptinga būtybė ("Panas") ar visą vasarą džiuginęs "aksominis, šiltas, greitai pulsuojančia maža širdele" šunelis ("Nemrodas")) rinkinys. Kita vertus, tai mozaikiškas pasakojimas apie vieną šeimą, jos santykius, vaiką ir jo mažus džiaugsmus, kur susipainioja realybė ir sapnas, kai kurie dalykai padidėja, o kai kurie lieka beveik nepastebimi. Dažnai pasakojamos istorijos panašesnės į sapną ar net košmarą ir atskirti realybę tampa dar sunkiau.

Vienas svarbiausių knygos veikėjų - tėtis, kuris stebina bene labiausiai. Tėtis sunkiai sirgo, o jo kūno transformacijas pasakotojas perteikė itin vaizdingai. Kartais tėtis virsta paukščiu, o kartais - tarakonu. Tėtis lyg niekur nieko "kartais užsikardavo ant karnizo ir lyg sustingęs tupėdavo taip, kad poza būtų simetriška už lango ant sienos pakabintai didžiulio grifo iškamšai. Šitaip atsitūpęs, nejudėdavo valandų valandas, žvilgsnis būdavo apsiblausęs, veido mina - gudriai šypsanti. O kam nors įėjus, staiga suplasnodavo rankomis ir užgiedodavo kaip gaidys." Tėčio pasaulis ne tik pasakotojui, bet ir visai jo šeimai dažnai nesuvokiamas, tačiau manau, kad skaitytojui turbūt bene įdomiausias.

Ši knyga man patiko savo labai sudėtinga, bet gražia teksto tėkme - man labai patiko vienas iš kito plaukiantys žodžiai, metaforomis apipilantys, rodos, pačius paprasčiausius dalykus. Metafora po metaforos aplipdo kiekvieną baldą, įvykį ir pasaulis įgauna daug daugiau spalvų.