Karlosas Kastaneda (Carlos Castaneda) – viena mįslingiausių XX amžiaus asmenybių. Jis gimė Peru 1925 metais, šeštajame dešimtmetyje persikėlė gyventi į Jungtines Valstijas ir ten įstojo į Los Andželo universitetą. 1962 metais gavo antropologijos bakalauro laipsnį, o 1973 m. daktaro. 1960 metais, atlikdamas antropologinius tyrinėjimus Arizonoje, Kastaneda susipažino su jakių genties indėnu Chuanu Matusu. Ir nuo tos akimirkos Karloso Kastanedos gyvenimas pasikeitė. Don Chuanas parodė jam visiškai nepažįstamą, keistą ir baugų senųjų Meksikos magų pasaulį, kuris egzistuoja paraleliai su mūsų įprasta tikrove.
Savo magišką kelionę Karlosas Kastaneda aprašė knygose „Don Chuano mokymas“, „Nepažįstama tikrovė“, „Kelionė į Ikstlaną“, "Sakmės apie jėgą“, „Antrasis jėgos ratas“, „Erelio dovana“, „Ugnis iš vidaus“, „Tylos jėga“, „Sapnavimo menas“, „Magiškieji judesiai“.
***
DON CHUANAS MATUSAS buvo magijos meistras ir nagvalis – taip vadinamas magas, kuris vadovauja magų būriui. Jis buvo indėnas, kilęs iš Arizonos valstijos, Jumos miesto. Jo tėvas buvo jakių genties indėnas iš Sonoros valstijos Meksikos šiaurės vakaruose, o motina, atrodo, jumų genties indėnė iš Arizonos. Kol sulaukė dešimties metų, don Chuanas gyveno Arizonoje, paskui su tėvu persikėlė j Sonorą. Greitai ten prasidėjo indėnų sukilimas prieš valdžią, don Chuano tėvas irgi įsitraukė į kovas ir žuvo. Don Chuanas toliau augo pas gimines pietų Meksikoje.
Būdamas dvidešimties metų, jis sutiko magą nagvalį, vardu Chulianas Osorijas. Osorijas supažindino don Chuaną su labai sena magų linija. Osorijas, kaip jis pats atskleidė, buvo dvidešimt penktosios šios linijos kartos atstovas. Beje, Osorijas nebuvo indėnas - jo tėvai emigravo į Meksiką iš Europos. Kaip man papasakojo don Chuanas, Osorijas iš pradžių buvo aktorius ir garsėjo kaip nuostabus pasakotojas, pantomimos meistras ir tiesiog žavus žmogus. Keliaudamas su teatru po Meksiką, Osorijas sutiko dar vieną nagvalį, tokį Eliją Uloa. Ir Uloa perdavė jam savo linijos magų žinias.
Don Chuanas senovės magų žinias perdavė man ir dar trims mokiniams. Tai buvo Taiša Abeliar, Florinda Donner-Grau ir Kerolė Tigs. Be kitų dalykų, don Chuanas papasakojo apie ypatingus judesius, kuriuos jis pats vadino magiškaisiais pasais. Don Chuanas šiuos senuosius mokymus mums perdavė taip pat, kaip jie būdavo perduodami iš kartos į kartą jau daug šimtų metų, tik jis padarė vieną išimtį: visai nekalbėjo apie sudėtingus ritualus, kurie seniau visada būdavo atliekami drauge su magiškaisiais pasais, ar judesiais. Don Chuanas paaiškino, kad ritualai jau nebedaro tokio poveikio, kokį darė ankstesnių kartų magams; atseit naujieji magai labiau domisi pačių judesių veiksmingumu bei funkcionalumu. Ir dar: don Chuanas liepė man apie judesius niekam nekalbėti, net kitiems mokiniams, nes magiškieji pasai parenkami kiekvienam žmogui individualiai ir jų poveikis toks stiprus, kad juos reikia tiesiog atlikti - kalbos apie tai esą visai nereikalingos.
Don Chuanas apie savo linijos magus man papasakojo viską, ką žinojo, perdavė visus senuosius mokymus ir smulkiai išaiškino visus jų subtilumus. Visa šioje knygoje pateikta informacija apie magiškuosius pasus yra gauta iš don Chuano. Magiškieji judesiai nėra kokio nors konkretaus žmogaus kūrinys. Judesius atrado senieji magai, kai buvo pakitusios sąmonės būsenos. Tas atradimas įvyko visai atsitiktinai. Magai atkreipė dėmesį, kad kai kurios kūno pozos bei galūnių judesiai suteikia jiems nepaprasto gyvybingumo ir labai pagerina savijau¬tą. Jie ėmė tyrinėti, kokia to priežastis. O paskui pabandė tuos judesius atlikti jau būdami paprastos sąmonės būsenos.
Ir atrodo, kad jiems pasisekė. Jie įvaldė ištisas serijas labai sudėtingų kūno judesių, kurie jiems suteikdavo nepaprasto fizinio ir protinio miklumo. Judesių poveikis buvo toks nepaprastas, kad magai juos pavadino magiškaisiais pasais. Paskui jie išmokė šių judesių savo mokinius, o šie, atėjus laikui, juos perdavė savo mokiniams. Taip magiškieji pasai atkeliavo iki mūsų dienų. Perdavimą visada lydėdavo sudėtingi ritualai ir slaptos ceremonijos.
Bet don Chuanas šios tradicijos visiškai atsisakė ir netgi kitaip apibrėžė magiškųjų judesių tikslą. Seniesiems magams judesiai teikdavo fizinės ir protinės stiprybės, o don Chuanas priėjo išvadą, kad atlikdamas pasus magas gali perskirstyti savo energija. Tokį sprendimą don Chuanas padarė paveiktas dviejų ankstesnių savo linijos nagvalių.
