Kai susimąstai apie tikrąją, biblinę, Kalėdų reikšmę, supranti, jog ši šventė tokia nesuvokiama, didinga ir slėpininga, kad nevalingai apima pagarbi Dievo baimė. Tik pagalvok – Dievas tapo žmogumi!
Šie trys žodžiai man sukelia įspūdį, panašų į stovint ant vandenyno kranto – žiūri, kiek tik žvilgsnis aprėpia, beribė vandens platybė. Kad ir kaip toli driekiasi horizontas, žinai,...
Kai susimąstai apie tikrąją, biblinę, Kalėdų reikšmę, supranti, jog ši šventė tokia nesuvokiama, didinga ir slėpininga, kad nevalingai apima pagarbi Dievo baimė. Tik pagalvok – Dievas tapo žmogumi!
Šie trys žodžiai man sukelia įspūdį, panašų į stovint ant vandenyno kranto – žiūri, kiek tik žvilgsnis aprėpia, beribė vandens platybė. Kad ir kaip toli driekiasi horizontas, žinai, jog vandenynas daug didesnis, galingesnis ir didingesnis, nei įmanoma aprėpti.
Tas pats jausmas mane apima, kai savo netobulu protu iš visų jėgų stengiuosi priartėti prie Kristaus, mėgindamas sudėti šiuos du dėmenis – Jo dieviškumą ir Jo žmogiškumą. Slėpinys toks didis! Protas toks menkas!
Nors ši tiesa protu nesuvokiama, Šventajame Rašte primygtinai raginama apie tai mąstyti. Dievo manymu, mums būtinai reikia nuolat matyti šio slėpinio didybę.
Aš, kaip bažnyčios ganytojas, visuomet apgailestaudavau, kad apie Kalėdas (Jėzaus Kristaus gimimą, plg. rus. Рождествo; vert. past.) man pavyksta pamokslauti tik kartą per metus. Ši tema pernelyg plati, kad užtektų vienų trumpų pamaldų. Taip gimė svajonė pirmiausia vietinės bažnyčios nariams, taip pat ir visiems, kuriuos bent kiek jaudina Kalėdų prasmė, užduoti vieną klausimą – kam gimė Kristus? Kam Dievui reikėjo tapti žmogumi? Kas Jį privertė atsisakyti šlovės, apriboti savo valdžią, įsprausti savo dievišką prigimtį į žmogišką pavidalą?
Svarstant šiuos klausimus radosi nedidukė serija pamokslų apie Jėzaus Kristaus įsikūnijimo prasmę, o vėliau ir ši knyga, atverianti kai kuriuos Dievo-Žmogaus asmenybės aspektus, apie kuriuos įpratome girdėti, tik retai apie juos rimčiau susimąstome. Šios knygos tezę pasiskolinau iš brangaus apaštalo Pauliaus – jis, ko gero, tiksliausiai apibūdino Dievo įsikūnijimą viename iš laiškų mokiniui Timotiejui.
Jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos šulas ir atrama. Ir, kaip visi sutinka, didi yra maldingumo paslaptis: Jis apsireiškė kūne. (1 Timotiejui 3, 15–17)
