Tai nebuvo pirmas kartas kuomet skaičiau "Blogas manieras". Tomas pasiūlė paskaityti ir pasidalinti savo įspūdžiais, kuomet knyga nebuvo dar išleista. Tikrai įdomi bei smagi patirtis. Dėkinga autoriui už šią...

Tai nebuvo pirmas kartas kuomet skaičiau "Blogas manieras". Tomas pasiūlė paskaityti ir pasidalinti savo įspūdžiais, kuomet knyga nebuvo dar išleista. Tikrai įdomi bei smagi patirtis. Dėkinga autoriui už šią galimybę.

Mirus kaimynui, kuris buvęs KGB generolas, prisimenama, jog tas senis kaip manoma, namuose turėjo daug auksinių. Taip Jonas kartu su savo tėvais naktį įsilaužė į jo namus. Jiems pasisekė ir jie tą kartą liko gyvi, tačiau sėkmė ne visuomet lydi visą laiką.
Tai pasakojimas apie išlikimą, meilę, drąsą bei pasiaukojimą.

Tik pradėjus skaityti buvau kiek skeptiškai nusiteikusi. Sovietų sąjunga ir visa tuometinė tvarka,man niekad nekėlė didelio susižavėjimo, tačiau nusprendžiau vis dėlto suteikti knygai šansą. Ir džiaugiuosi, jog tai padariau. Knyga labai dinamiška, kupina įdomių personažų, nuotykių bei kartais galbūt ir net ir absurdiškiausių situacijų. Nors pagrindinis šios istorijos veikėjas yra paauglys, tačiau mane sužavėjo kaip jis šioje istorijoje užaugo kaip asmenybė. Nesmagu, jog teko suaugti taip greitai ir pamiršti nerūpestingą vaikystę, tačiau galbūt tai ir lėmė, jog Jonas vis dėlto išliko gyvas. Tais laikais daug kas tiesiog imdavo ir pradingdavo.. Taip paprastai.
Labai gyvi ir nepagražinti pokalbiai suteikė šiai istorijai spalvų, kurios prisidėjo prie šios istorijos sėkmės. Tikrai neeilinis ir net šiek tiek crazy siužetas, kuris nepaleis iki paskutiniojo istorijos puslapio.
Tikrai kitokia knyga. Tačiau kitokia ta gerąja prasme. Rekomenduoju visiems, kuriems norisi nenusaldintos, intriguojančios bei įtraukiančios knygos.