Šie metai yra tie metai, kuomet aš stačia galva neriu į romantasy pasaulį. Ir galiu pasakyti tik tiek, jog kuo toliau, tuo labiau jis man patinka 😍

Ilijoje prasiautė Maras, kuris nusinešė daug gyvybių, tačiau tuo pačiu...

Šie metai yra tie metai, kuomet aš stačia galva neriu į romantasy pasaulį. Ir galiu pasakyti tik tiek, jog kuo toliau, tuo labiau jis man patinka 😍

Ilijoje prasiautė Maras, kuris nusinešė daug gyvybių, tačiau tuo pačiu stipriausius ir apdovanojo. Tie, kurie gimė paprasti tokiais ir liko. Karalius visus prasčiokus nusprendė ištremti, jog liktų tik visų gerbiamas elitas.
Pajedina - prasčiokė, kuri tapo ir vagile. Nėra lengvo kelio, norint išgyventi lūšnynuose.
Nieko net neįtardama ji išgelbėja vieno iš Ilijos princų gyvybę. Ir taip ji atsiduria Valymo žaidynėse. Jų metu visas elitas demonstruoja savo galias. Nst jeigu jas ir pasiseks išgyventi, tačiau Pajedina žino, jog princas tikrai jos nepasigailės, vos tik sužinos kas iš tiesų ji esanti..

Kuomet pradėjau skaityti šią istoriją, jos pradžia man ėjosi kiek sunkiau, o vėliau pasinėriau taip į vis veiksmą ir nenuspėjamus siužeto posūkius, jog buvo sunku padėti knygą į šoną. Teko girdėti, jog kitiems ši istorija priminė "Bado žaidynes". Tad galiu pritarti, jog panašumo šiek tiek buvo, bet jis nei kiek netrukdė mègautis skaitoma istorija.
Manau nieko nenustebinsiu pasakydama, jog šioje knygoje, man labiausiai patiko Kajaus ir Pajedinos bendravimas. Jų tarpusavio "pasikandžiojimai" , po truputį besimezganti draugystė bei užgimę šilti jausmai. Abu labai intriguojančios asmenybės, kurios nepaliks abejingų. Taip pat man labai patiko ir princas Kitas. Ryžtingai nusiteikęs bei visuomet pasiryžęs išspręsti tarp Kajaus bei karaliaus kilusius nesutarimus.
Man ši knyga padovanojo gerą laiką bei šypseną, kuri nedingo nuo mano veido. Ieškant prie ko prikibti, tikrai galima rasti kur tai būtų galima padaryti. Pradedant pasaulio kūrimu ir baigiant "sutapimais", kurie stebuklingai gelbėjo prasčiokės gyvybę ne kartą ir ne du.
Tačiau aš nenoriu to daryti, nes man ši knyga tikrai labai patiko.
"Staiga virtau ta maža bejėge mergaite.Ta, kurios tėtis nužudytas, o svajonės žlugusios.Ta, kurią plaka prie stulpo už tai, kad vogė, norėdama išgyventi. Ta, kuri bėga nuo persekiojančių prisiminimų. Ta, kuri riečiasi į kamuoliuką, gniuždoma širdgėlos ir siaubo."
Nekantriai lauksiu tęsinio. Pabaiga tikra 💣