Knyga pasakoja apie vaiką, kuris sužino, kad yra įvaikintas ir užsimano surasti savo tikruosius tėvus. Ši knyga primena pasaką, kadangi viskas joje vyksta neįtikėtinai palankiai, viskas išeina tik į naudą pagrindiniam...

Knyga pasakoja apie vaiką, kuris sužino, kad yra įvaikintas ir užsimano surasti savo tikruosius tėvus. Ši knyga primena pasaką, kadangi viskas joje vyksta neįtikėtinai palankiai, viskas išeina tik į naudą pagrindiniam herojui. Ir galiausiai viskas baigias maždaug - "visi gražiai ir laimingai gyveno toliau". Prieš miegą paskaityt gal ir nieko

Kadangi, pirmą kartą skaitau šio rašytojo knygą norėčiau papasakoti jums apie autorių.

Hektor Malot - prancūzų rašytojas (1830 - 1907), parašė 65 romanus, tačiau literatūros istorijoje ir skaitytojų atmintyje pirmiausia...

Kadangi, pirmą kartą skaitau šio rašytojo knygą norėčiau papasakoti jums apie autorių.

Hektor Malot - prancūzų rašytojas (1830 - 1907), parašė 65 romanus, tačiau literatūros istorijoje ir skaitytojų atmintyje pirmiausia išliko kaip knygos "Be šeimos" autorius.

Mažame Pracūzijos kaimelyje, Šavanone, gyveno šeima. Motina (Barberen), tėvas (Barberenas) ir mažas, katik gimęs mažylis. Vieną vakarą Barberenas rado prie savartyno verkiantį, kokių trijų mėnesių vaikelį. Jis buvo kažkieno pamestas mažylis. Vyras nunešė vaiką į policijos nuovadą ir policininkai jam pasakė: "Pasiimkite jį su savimi". Barberenas pasiimė jį, nes tada galėjo išmaitinti motinos pienu. Po kelių mėnesių, jų pats vaikas mirė, o Barberenas ir motulė Barberen atstojo kitem mažyliui tėvus. Jir jį praminė Remiu. Remis augo mylinčioje šeimoje. Atėjo laikas, kai šeima pradėjo badauti, todėl tėvas nutarė eiti dirbti į Paryžių. Kiekvieną mėnesį siuntė žmonai uždirbtus pinigus ir žinias apie save. Kartą, pas motulę atėjo senas nepažįstamasis ir pasakė, kad jos vyras pateko į bėdą ir dabar guli ligoninėje. Jo šeimininkas neketina jam duoti pinigų už atliktą žalą. Kad gauti nors dalį pinigų iš šeimininko reikia paduoti į bylą šį įvykį, o tam reikalingi pinigai. Reikia parduoti karvę. Po kokių trijų mėnesių namo grįžo Barberenas su pralaimėjusią byla. Maisto nėra, o dar ir Remį reikia maitinti. Barberenas susitarė parduoti berniuką gatvės muzikantui - senąjam Vitaliui. Gražią vasaros dieną, vyras išsiuntė žmoną į turgų, o į namus pasikvietė Vitalį ir už 30 frankų pardavė berniuką. Kaip Remis nenorėjo įšeiti ir kiek verkė. Jis jau nepamatys savo motulės, nebejaus jos mylavimų. Vitalis taip pat turėjo ir mažają savo trupę su, kurią visada vaidindavo. Tai buvo beždžioniukas Širdutis ir trys šunys - Kapis, Saldutė ir Zerbinas. Laikui bėgant Vitalis atstojo Remiui ir tėvą. Bet atsitiko....... Vitalį pasodino į kalėjimą triems mėnesiams už policininko įžeidimą. Vaikui su visa trupe nebuvo kur eiti. Tačiau viena ponia Miligan su sūnumi Artūru išgirdo kaip berniukas groja arfa ir vaidina su savo trupe. Keliems mėnesiams moteris juos priimė pas save. Artūras buvo sergantis, todėl visada keliavo su savo motina ant didelės valties panašios į garlaivį. Valties pavadinimas "Gulbė". Kai Vitalis išsilaisvino pasiėmė Remį su savim. Deja, prasidėjo žiema. Speigai, šalčiai. Vitalis norėjo Remį kuriam laikui atiduoti vienam ponui Garafoliui, kad jis dirbtų, tačiau neatisavė, nes jis baisiai mušė vaikus. Tarp jų ir Matiją. Saldutę ir Zerbiną sudrąskė vilkai, o Širdutis mirė nuo plaučių uždegimo. Taip pat ir Vitalis mirė nuo šalčio. Liko tik Remis ir Kapis. Juos surado sodininkas Akenas ir priglaudė pas save. Žinoma, berniukas gydėsi, nes rimtai susirgo. Akenas tūrėjo dvi dukras - Lizą ir Etjenietę ir du sūnus - Aleksis ir Benžamenas. Du metus Remis ten gyveno ir sodininkavo. Bet penkiariems metams Akeną pasodino į kalėjimą už skolas,vaikai atsidūrė skirtingose vietose pas giminaičius. Kapis ir berniukas pradėjo savo kaljonias. Jie surado Matiją, kuris taip pat norėjo prisidėti prie jų trupės. Remis negalvojo, kad išmaitins visus, bet berniukas jam pasakė: "Dviese nemiršama basu, nes vienas antram padeda. Tasai, kuris turi, duodas tam, kuris neturi" ir jie pradėjo uždarbiauti. Atėjo vasarą ir Remis norėjo aplankyti motulę Barberen. Berniukai sutaupė daug pinigų ir nutarė nupirkti motulei karvę, Nupirkę, leidosi kelionėn. Kaip motulė Barberen apsidžiaugė pamačius Remį ir karvę. Pasirodo, Barberenas iškeliavo ieškoti Remio, nes jo tėvai atsirado. Remis paviešėjas ir vėl su savo trupe nukeliavo ieškoti Barbereno. Atėję į Paryžių jie sužinojo, jog Barberenas mirė. Nuliūdę, parašė laišką motulei ir jai nusiuntė su žinia, kad vyras mirė.Barberen jiems atsiuntė laišką, kurį jai prieš mirtį parašė vyras. Ten buvo koordinatės kur ieškoti Remio tėvų ir tai buvo Anglija. Trupė vis iškeliavo į Angliją ir surado Remio tėvus. Jie apsižiaugė suradę Remį. Praėjus daugel mėnesių šeima nelabai norėjo bendrauti su sūnumi. Pasirodo tėvas ir motina yra vagys. Juos sučiupo policija ir kartu su berniuku išvežė į teismą, o toliau žinote kas laukia - katorga. Matijas ir jo senas bičiulis Bobas padėjo Remiui pabėgti. Matijas, Kapis ir Remis nutarė ieškoti ponios Miligan ir Artūro. Jie ilgai keliavo po Prancūziją ir šeimą Miliganų surado. Praėjo daug metų. Liza (Akeno dukra) ir Remis susituokė ir jiems gimė sūnus. Kapis paseno. Matijas tapo įžimiu muzikantu, smuikininku.

Manau, autorius norėjo mums papasakoti, kaip sunku vaikams be tėvų, vaikams, kurie gyvena vaikų namuose. Juk, mes, vaikai, kurie viską turime - tėvus, dovanas, maistą visada verkšlianame dėl kažkokių mums reikalingų daiktų, be kurių gyventi negalime, o juk verta susimąstyti, kad kiti, kurie gyvena vaikų namuose to ką mes turime - neturi.

Verta skaityti. Siūlau.!