Bažnyčios tėvai – taip pavadinti tie, kurie po apaštalų buvo prie Bažnyčios įsikūrimo ištakų. Remdamiesi Kristaus ir apaštalų mokymu bei pavyzdžiu, jie tęsė Bažnyčios slėpinio saugojimo, išskleidimo ir perdavimo darbą. Kai kurie vardai jums bus pažįstami ir ne kartą girdėti kunigų pamoksluose ir dvasinėje literatūroje. Kiti rečiau minimi, bet ne mažiau svarbūs ir įdomūs – jų...

Bažnyčios tėvai – taip pavadinti tie, kurie po apaštalų buvo prie Bažnyčios įsikūrimo ištakų. Remdamiesi Kristaus ir apaštalų mokymu bei pavyzdžiu, jie tęsė Bažnyčios slėpinio saugojimo, išskleidimo ir perdavimo darbą. Kai kurie vardai jums bus pažįstami ir ne kartą girdėti kunigų pamoksluose ir dvasinėje literatūroje. Kiti rečiau minimi, bet ne mažiau svarbūs ir įdomūs – jų indėlis padėjo formuoti Bažnyčios teologiją ir veikimą.

Tais laikais nebuvo pavardžių, todėl ne mažiau informatyvios tampa vėliau jiems priskirtos pravardės, pvz.: Romietis, Didysis, Auksaburnis, Kankinys ir kt. Dažniausiai jos nurodo kilmę ar vietovės pavadinimą, bet neretai įvardija ir tam tikros dvasinės dovanos pasireiškimą.

Akivaizdu, kad su šiomis asmenybėmis ir jų mokymu buvo gerai susipažinęs popiežius Benediktas XVI. Jų pavyzdžiai įkvepia, uždega, palydi ir šiandien. Taip pat padrąsina eiti mokinystės keliu paskui Mokytoją, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.

Kun. dr. Gediminas Jankūnas