Sekmadieniais lyja, o aš bandau pasiduoti iššūkiams. Iššūkis buvo ir skaityti šį pornografinį romaną, ir žiūrėti D. Cronberg'o ekranizaciją, ir rašyti šį atsiliepimą. Tiesa sakant, kolkas nei vienas iš šių dalykų...

Sekmadieniais lyja, o aš bandau pasiduoti iššūkiams. Iššūkis buvo ir skaityti šį pornografinį romaną, ir žiūrėti D. Cronberg'o ekranizaciją, ir rašyti šį atsiliepimą. Tiesa sakant, kolkas nei vienas iš šių dalykų man neteikė malonumo: prisiversti skaityti "Avariją", kurioje gausu smurto, atvirų sekso scenų ir, drįsčiau pavadinti, šlykščių jų komentarų, buvo sunku, o ypač važiuojant troleibusu į paskaitas ar vakarais; dažnai lankydavo ir šlykštūs košmarai, todėl manau, jog knygos autorius pasiekė savo tikslą - supurtė mano sąmonę ir privertė susimąstyti apie šiuolikinių technologijų žalą. Kaip teigė pats autorius: "Rašydamas "Avariją" aš naudojuosi automobiliu ne tik kaip seksualiniu įvaizdžiu, bet ir kaip žmogaus gyvenimo šiuolaikinėje visuomenėje metafora."

Didelių ir netikėtų pastebėjimų apie knygą neturiu, jau daug kas buvo išsakyta ir prancūzų filosofo J. Baudrillard'o knygoje "Simuliakrai ir simuliacija" ir kitų, žymiai protingesnių veikėjų už mane, todėl rašant pirmąjį atsiliepimą yra baisoka nusišnekėti (: Noriu įspėti tuos, kurie galbūt ilgai (ar nelabai) svarstė, ar imtis skaityti šią knygą ar ne - nei viena aprašyta sekso scena ar erotiniai palyginimai neveda prie lytinio susijaudinimo skaitant (visai kaip ir Lars'o von Trier'o skandalingoje "Nimfomanėje", kuri buvo kritikuojama dėl "pornografinio" turinio), todėl tikrai neturėtumėte jaustis kažkaip gėdingai ar pan., nes neva skaitot "pornografinį romaną". Kaip pastebėjo tas pats prancūzų filosofas Baudrillard'as: "Here, all the erotic terms are technical. No ass, no dick, no cunt but: the anus, the rectum, the vulva, the penis, coitus. No slang, that is to say no intimacy of sexual violence, but a functional language: the adequation of chrome and mucous as of one form to another. The same goes for the correspondence of death and sex: it is more as if they are covered together in a sort of technical superdesign than articulated according to pleasure. Besides, it is not a question of orgasm, but of pure and simple discharge. And the coitus and sperm that traverse the book have no more sensual value than the filigree of wounds has violent meaning, even metaphorically speaking. They are nothing but signatures - in the final scene, X imprints the car wrecks with his sperm." (Baudrillard'ą skaičiau lietuviškai, nes su anglų kalba dar nesu taaaip susidraugavusi, tačiau šiuo metu knygos šalia savęs neturiu, todėl norėdama tiksliai cituoti naudojuosi anglišku pdf.)

Taigi, knygos veikėjai pasitenkinimą jaučia tik automobiliuose, kas šiuolaikinėje visuomenėje atsispindi visoje socialinių tinklų paveiktoje kultūroje, kurioje užlūžę feisbuke jaučiame, jog artimi ten taip arti, nuo klavišo iki monitoriaus, tačiau ant kiek išliekame tikri? ("Jų suderintos stabdžių žibintų šviesos, judėdamos greitkeliu, tarsi kalbėjosi tarpusavyje, lyg seniai susituokusi pora.") Medijos kritikuojamos už tikros komunikacijos žlugimo pasėkmę ir aš stebiuosi, kaip tiek daug įžvalgių autorių tai pastebėjo jau XX amžiuje. Kita vertus, visos šios medijų filosofų pastabos ir šis romanas nori pasakyti, jog kaip ir visur pasaulyje, reikalinga pusiausvyra, kritiškas požiūris, o šiuo atveju - medijų ekologija (N. Postmanas).





"Sveiko proto ir košmaro sąjunga, vyravusi XX amžiuje, pagimdė dar dviprasmiškesnį pasaulį. Komunikacijų kraštovaizdžiu juda grėsmingų technologijų šmėklos ir už pinigus perkami sapnai. Termobranduolinių ginklų sistemos ir gaiviųjų gėrimų reklamos gyvuoja greta viena kitos toje reklamos, pseudoįvykių, mokslo ir pornografijos užgrobtoje, pernelyg ryškios šviesos užlietoje karalystėje. Mūsų gyvenimus valdo du didieji XX amžiaus leitmotyvai - seksas ir paranoja." J. G. Ballard, 1995